Statant naujus ar rekonstruojant pastatus ir keičiant valstybinės žemės paskirtį tokiuose sklypuose, mokestis siektų ne daugiau kaip 75 proc. vidutinės sklypo rinkos vertės, vertinant masiniu būdu.

Proporcingai didėjant užstatymo plotui, kas 10 proc. didėtų ir mokestis už žemę: plotui padidėjus iki 10 proc., mokestis siektų 10 proc., padidėjus 11–20 proc., jis siektų 20 proc., o plotui viršijus 40 proc., papildomai tektų mokėti dar 50 proc. už teisę statyti valstybinėje žemėje.

Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Žemės ir Statybos įstatymų pataisas. Už pirmąsias balsavo 99 Seimo nariai, prieš buvo vienas, o susilaikė 13, antrąsias palaikė 100, o susilaikė 11 parlamentarų.

„Sprendimas reikalingas, nes Lietuva ne Kuveitas ir nafta netrykšta iš po kojų“, – teigė „darbietis“ Artūras Skardžius.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija iki pataisų priėmimo aiškino, jog patvirtinus naują apmokestinimą apie 50 kv. metrų ploto butas Vilniuje pabrangtų vidutiniškai 15-20 tūkst. eurų.

Kaimo reikalų komiteto pirmininkas liberalas Viktoras Pranckietis pareiškė, kad tokio pabrangimo negali būti.  

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas tvirtino, kad pataisos yra žaliojo kurso dalis. Jis pabrėžė, kad be jų nebegalėtų plėstis pajūrio kurortai, nes ten nebėra privačios žemės, o tik valstybinė.

Pataisas įsigalios nuo 2022 metų kovo.