Seimas ketvirtadienį priėmė tokias Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas: už balsavo 122 Seimo nariai, prieš bei susilaikiusių nebuvo. 

Lietuvos regionų frakcijos narė Rita Tamašunienė tvirtino, kad tokią pat tvarką, kai nevertinamas turtas, reikėtų palikti ir ateityje. 

„Nemanyčiau, kad tai turėtų būti laikina priemonė. Ateityje, po 2024 metų, vertėtų pasvarstyti ir tokį reguliavimą – neįskaičiuoti turimo turto į žmonių, kurie siekia gauti socialinę paramą, bendrą krepšelį“, – prieš balsavimą Seime teigė ji.

„Puikiai žinome, kad disponuoti žemės sklypu ir gauti tinkamos naudos iš jo retai įmanoma. Taip pat ir paveldėjus turtą su kitais bendrapaveldėtojais – disponuoti ir gauti pajamų iš tokio turto sudėtinga. O toks turtas nulemdavo žmonių socialinės paramos gavimą“, – pridūrė ji. 

R. Tamašunienė / M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Tuo metu Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys socialdemokratas Algirdas Sysas pabrėžė, kad tai aktualu kaimiškuose rajonuose, bet ne miestuose.

„Neskaičiuoti (turto – BNS) būtų didelė klaida, ypač piliečio, turinčio mieste žemės sklypą ar kurorte“, – pareiškė jis.

Skiriant paramą žmonių turtas nevertinamas nuo 2020-ųjų birželio, kai prasidėjo pandemija ir buvo paskelbta ekstremali situacija. Ji atšaukta nuo gegužės 1-osios.

Kompensacijoms už centralizuotą šildymą šiemet pirmąjį ketvirtį valstybė skyrė beveik tiek pat lėšų, kiek per visus praėjusius metus – apie 22 mln. eurų, jas gavo 224 tūkst. žmonių – 61 proc. daugiau nei pernai sausį-kovą.