Parlamentarų jau apsvarstytame Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekte numatoma aiškiai reglamentuoti atsakomybės sąlygas ir tvarką už perdavimo tinklų plėtrą, kuri bus reikalinga Lietuvai priklausančioje Baltijos jūros dalyje statomoms elektrinėms.

Kaip antradienį, svarstant pakeitimus Seime, parlamentarams argumentavo energetikos ministras Dainius Kreivys, Lietuva pasigamina vos 30 proc. visos reikiamos elektros energijos, o ateityje neužsitikrinus daugiau vietinės generacijos, elektros gali net pradėti trūkti.

Dėl to esą būtina išnaudoti turimą prieigą prie vėjo energetikai plėtoti itin palankios Baltijos jūros.

„Tai viena palankiausių jūrų pasaulyje, nes ji nėra gili, o vėjo greičiai yra dideli. Todėl mes turime galimybes instaliuoti beveik 3 GW gamybos jūroje. Iš esmės tai spręstų mūsų visas problemas“, – tuomet sakė D. Kreivys.

Pirmojo vėjo elektrinių parko jūroje parengiamieji darbai turėtų būti baigti 2023 m. rugsėjį, o elektros gamyba prasidėti 2028 m. Planuojamas antrasis toks parkas pradėtų veikti 2030 m. Abiejuose parkuose tikimasi pagaminti apie 5–6 TWh elektros energijos. D. Kreivys yra minėjęs, kad juose bus generuojama 40 proc. visos šaliai reikalingos elektros.

Šiame įstatymo projekte taip pat numatyti tikslai iki 2030 m. iš atsinaujinančių išteklių pagaminti ne mažiau kaip 5 TWh elektros energijos iš sausumos ir bent 2 TWh – jūros vėjo elektrinėmis.

Keliamas tikslas po aštuonerių metų iš atsinaujinančių išteklių pasigaminti bent 70 proc. visos suvartojamos elektros energijos.