Komiteto pirmininko Mykolo Majausko teigimu, didesnė metinės apyvartos riba skatintų smulkias įmones rodyti didesnes pajamas.
„Padidinus ribą sumažėtų administracinė ir mokestinė našta mažoms įmonėms, nes jos būtų atleistos nuo įprastinių PVM procedūrų, pavyzdžiui, prievolės saugoti PVM registrus ar teikti PVM deklaracijas“, – BNS tvirtino M. Majauskas.
Jis, be kita ko, pripažino, kad aukštesnė riba naudinga smulkiajam verslui, ypač tiems verslininkams, kuriems taikoma kompensacinio PVM tarifo schema.
M. Majauskas skaičiuoja, kad padidinus registravimosi PVM mokėtojais apyvartos ribą nuo 45 tūkst. iki 55 tūkst. eurų biudžeto pajamos iš PVM kasmet sumažėtų apie 6,4 mln. eurų, iki 70 tūkst. eurų – apie 16 mln. eurų, o iki 85 tūkst. eurų – apie 26 mln. eurų.
Šiuo metu dėl 45 tūkst. eurų ribos nesurinktas PVM siekia apie 13,2 mln. eurų per metus.
Nuo 2025 metų pagal Europos Sąjungos (ES) PVM direktyvą įsigalios taisyklė, pagal kurią bus leidžiama visoms bendrijos valstybėms taikyti ribą iki 85 tūkst. eurų.
M. Majauskas siūlo atlikti išsamią analizę dėl tokios ribos galimo poveikio ekonomikai.
Pagal ES PVM direktyvą Lietuva taikė 29 tūkst. eurų apyvartos ribą, nuo kurios atsiranda prievolė registruotis PVM mokėtoju. Vėliau Lietuvai buvo pritaikyta išimtis ir leista taikyti iki 45 tūkst. eurų ribą, o nuo 2021-ųjų iki 2024 metų pabaigos – 55 tūkst. eurų.
Naujausi komentarai