„Siūloma įvesti investicinė sąskaita yra pažangi ir efektyvi iniciatyva, sudarysianti gyventojams galimybes vykdyti tęstines investicijas, tačiau šis įrankis orientuotas į didesnes pajamas turinčius gyventojus ir neturi būti vertinamas kaip pakaitalas ilgalaikiam taupymui trečiojoje pensijų pakopoje ar draudžiantis gyvybės draudimu“, – sakė šių pataisų iniciatorius V. Mitalas.

Remiantis Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra per 400 tūkst. galiojančių kaupiamojo gyvybės draudimo sutarčių, kurių nemaža dalis sudaryta turint teisėtus lūkesčius dėl GPM lengvatos galiojimo. Todėl, parlamentaro vertinimu, lengvatos panaikinimas pablogintų mokesčių mokėtojų padėtį, kurie, sudarydami sutartis, žinojo apie valstybės įsipareigojimą neapmokestinti šių į ilgalaikį taupymą investuojamų sumų.

V. Mitalas taip pat nurodo, kad GPM lengvatų gyvybės draudimo įmokoms ir įmokoms į III pakopos pensijų fondus siekiama paskatinti gyventojus taupyti savarankiškai ir prisidėti prie pensijų stygiaus ateityje problemos sprendimo.

„Kaupiamasis gyvybės draudimas yra paslauga, skirta vidutines ir mažas pajamas gaunantiems asmenims, kurie siekia sukaupti ateičiai. LGDĮA teigimu, vidutinė kaupiamojo draudimo įmoka sudaro 40–50 eurų per mėnesį. Lengvata pasinaudojo iki 90 proc. gyvybės draudimo įmokas mokėjusių gyventojų. Maksimali sumokėto GPM suma, kurią gali susigrąžinti asmuo Lietuvoje yra 300 eurų“, – pabrėžė jis.

Anot Laisvės frakcijos seniūno, Lietuvos gyventojų taupymo norma yra žema – remiantis „Eurostat“ duomenimis, 2022 m. ji siekė 5 proc., kai ES vidurkis – 13 proc.