Seimas antradienį po pateikimo nepriėmė svarstyti parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio parengtų Darbo kodekso pataisų, kuriomis siūlyta grąžinti tvarką, kai buvo galima atlyginimus mokėti grynaisiais. 

Parlamentaras tikino, kad nedidelių miestelių, kur nėra bankomatų, parduotuvėse ar „Perlo“ terminaluose apyvarta siekia 100-300 eurų, o yra norinčiųjų išsigryninti 400-500 eurų.

„Parduotuvės nesuprekiauja tiek, kad būtų galima išduoti grynųjų pinigų“, – pristatydamas pataisas sakė R. Žemaitaitis.  

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Laima Nagienė tikino, kad žmonėms reikia grynųjų pinigų, nes jie ne visur gali atsiskaityti kortele: „Paštas iki šiol priima tik grynus pinigus“.

Tuo metu socialdemokratas Algirdas Sysas siūlė prisiminti aplinkybes, kodėl šis draudimas buvo įteisintas.

„Kad nebūtų apgaudinėjami Lietuvos ir ypač trečiųjų šalių piliečiai, o šitame kontekste, kai į Lietuvą atvyko labai daug Ukrainos žmonių, kurie nesupranta kalbos, ir jiems galima pakišti bet kokius popierius pasirašyti ir po to jie neatgaus uždirbtų pajamų“, – tvirtino jis.  

„Vietoj to, kad reikalautumėte iš bankų daugiau bankomatų, terminalų užtikrinti, kad tuose terminaluose būtų pinigų, einate lengviausiu keliu“, – piktinosi A. Sysas.  

Praėjusių metų birželį priimant dabar galiojančias Darbo kodekso pataisas buvo aiškinama, kad algų mokėjimas grynaisiais sudaro sąlygas išnaudoti darbuotojus, vengti mokesčių ir plisti šešėliui. Oponentai tikino, kad daug žmonių negalės patogiai išsigryninti pinigų, nes arti nėra bankomatų, be to, kai kurie darbdaviai įspėjo, kad Lietuvoje dirbantys trečiųjų šalių piliečiai patirs nemažų išlaidų.     

Komerciniai bankai yra įsipareigoję iki šių metų liepos įrengti maždaug 100 naujų bankomatų visoje šalyje.

Šiuo metu šalyje veikia 1044 bankomatai, per 2200 „Perlo“ terminalų, grynųjų pinigų išdavimo paslauga teikiama ir bankų partnerių „Maxima“, „Iki“, „Rimi“ ir kitų parduotuvių kasose bei „Narvesen“, „Lietuvos spaudos“ kioskuose, iš viso – apie 4 tūkst. taškų.