Jeigu Seimas tokias Elektros energetikos įstatymo pataisas priims, jos įsigaliotų nuo gegužės, o visuomeninės kainos gyventojams būtų skaičiuojamos nuo birželio. 

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad iš nepriklausomų tiekėjų į visuomeninį tiekimą tokiu atveju galėtų grįžti apie 350 tūkst. vartotojų. Dabar jame yra 460 tūkst. namų ūkių.

Pasak jo, visiems vartotojams leisti grįžti į visuomeninį tiekimą neįmanoma.  

„Jeigu leistume visiems vartotojams pasilikti visuomeninį tiekėją, gali nutikti taip, yra didelė tikimybė, kad taip ir nutiks, kad tarp nepriklausomo ir visuomeninio tiekimo migruos išmaniausi ir gudriausi, kurie tai gali daryti, o ta pažeidžiamiausia vartotojų grupė, kurią apsaugoti yra mūsų tikslas, turės kainos naštą“, – komisijoje aiškino Ž. Vaičiūnas.  

Pasak ministro, nepriklausomų tiekėjų siūlomos kainos yra lankstesnės, o visuomeninio tiekėjo – perskaičiuojama kas pusmetį.

Ž. Vaičiūno teigimu, visuomeninė elektros kaina galėtų siekti 14–16 centų už kilovatvalandę: 6 centus kainuotų elektra, pagaminta iš atsinaujinančių išteklių, ir dar 6–8 centus, priklausomai nuo sezono, – skirstymas ir perdavimas.   

(...) Yra didelė tikimybė, kad taip ir nutiks, kad tarp nepriklausomo ir visuomeninio tiekimo migruos išmaniausi ir gudriausi, kurie tai gali daryti, o ta pažeidžiamiausia vartotojų grupė, kurią apsaugoti yra mūsų tikslas, turės kainos naštą. 

Tuo metu „Ignitis grupės“ reguliuojamų veiklų vadovas Mantas Mikalajūnas sakė, kad įsigyjant žaliąją energiją  visuomeninė elektra kainuotų daugiau. 

„Visuomeninio teikimo vartotojai už pačią elektros energiją dabar moka 7,5 cento (už kilovatvalandę – BNS) ir galutinė kaina yra 20 centų“, – teigė jis.

Energetikos viceministrė Edita Gudauskienė informavo, kad kovo 1-osios duomenimis, dar yra apie 87 tūkst. vartotojų, kurie už elektrą moka daugiau negu 29 centus už kWh. Tačiau, pasak jos, nuo sausio mėnesio „yra įvykęs nemenkas pokytis“.

„Virš 100 tūkst. vartotojų, kurie (sausį – BNS) mokėjo daugiau negu 29 centus už kWh, pasirinko kitų tarifų planus“, – teigė viceministrė.

Taip pat, anot jos, sumažėjo vartotojų, kurie moka 25–28 centus: sausį jų buvo apie 527 tūkst., o kovą – 508 tūkst.

Pakeitimai numato, kad iki 1 tūkst. kWh elektros per metus suvartojantiems gyventojams, taip pat socialiai remtiniems ar turintiems negalią buitiniams vartotojams penkerius metus – iki 2030-ųjų leisti naudotis visuomeniniu elektros tiekimu, kurį užtikrina valstybės valdomos „Ignitis grupės“ tiekėja „Ignitis“.

Pataisos taip pat leistų nuo birželio 1-osios nepriklausomą tiekėją jau pasirinkusiems gyventojams, kasmet suvartojantiems iki 1 tūkst. kWh elektros, bei pažeidžiamiems vartotojams grįžti į visuomeninį tiekimą. 

Siūloma suteikti teisę Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) visuomeninio tiekimo kainą nuo kitų metų diferencijuoti pagal vartotojų grupes – pažeidžiamiems vartotojams taikyti mažesnius tarifus nei smulkiems. Pataisos taip pat įpareigotų „Ignitis“ kaip visuomeninį tiekėją elektrą šiems vartotojams pirkti tiesiogiai iš saulės ar vėjo jėgainių.

Pagal dabartinę tvarką 2025-ieji yra paskutiniai elektros rinkos liberalizavimo metai, kai beveik pusė milijono iki 1 tūkst. kWh elektros per metus suvartojančių gyventojų turi pasirinkti nepriklausomą tiekėją.

Ministerijos duomenimis, trečiajame liberalizavimo dalyvauja apie 911 tūkst.  buitinių vartotojų, iš kurių nepriklausomo tiekėjo dar nepasirinko apie pusė. 

Dabar Lietuvoje yra apie 1,7 mln. elektros vartotojų.