Komitetas abejoja, ar suteikti pirmenybę įsigyti tokią žemę ne žemės ūkio paskirties sklypų savininkams bei įmonėms, pavyzdžiui, vėjo parkų vystytojams.

„Mūsų tikslas yra, kad (žemė atitektų – BNS) ūkininkams, kurie ją dirba (...). Kad nebūtų įsiterpusių, prisiglaudusių mažiukų sklypų, nes pakui būna visokių piktumų – tai pravažiuoti negali, tai per daug technikos važiuoja“, – BNS sakė komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika.  

Jo teigimu, ši problema gali paliesti beveik kiekvieną žmogų, turintį žemės: „Daugumos sklypų savininkai turi vieną ar kelis kaimynus, apsupusius jų žemę“.  

Komitetas kol kas daro pertrauką diskusijose dėl Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pataisų, kurias inicijavo žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.

Pataisomis pirmumo teisę įsigyti privačią dirbamą žemę siūloma suteikti ir tiems savininkams, kurie turi bet kokios paskirties sklypus, besiribojančius su parduodama žeme, ir įmonėms, kurių įplaukos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 proc. jų pajamų.

Lietuvos verslo konfederacijos patarėja teisininkė Akvilė Razumienė sako, kad nepriėmus pataisų bus pažeisti laisvos konkurencijos principai.

„Prastės investicinė aplinka, kadangi apsunks sandoriai“, – komitete svarstant pataisas teigė ji.  

Tuo metu K. Starkevičiaus teigimu, tikslas yra, kad žemę įsigytų tie, kurie jau užsiima žemės ūkiu: „Suprantu vėjo parkus, bet jau neblogų dalykų jiems esame suteikę – lengvatų.“

Anot ministro, nepalanki ūkininkams situacija susidarė, nes Aplinkos ministerija atsisakė nuostatos, jog parduodamų sklypų savininkai apie planuojamą sandorį turi pranešti gretimos žemės turėtojams. 

„Tada ir atsirado ta skylė. Gali visokie fondai supirkti žemę ir ūkininkams vėliau už nerealią kainą siūlyti išsinuomoti“, – aiškino jis.

Žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis įspėjo apie naujos „sofos ūkininkų“ bangos užuomazgas. 

„Atsirado situacija, kai gretimos žemės savininkai neinformuojami apie parduodamus sklypus, tai atsirado veikėjų, kurie važinėja po kaimus, iš panosės supirkinėja tą žemę ir gaunasi toks atskiras sofos ūkininkų verslas“, – tvirtino jis.  

Žemės ūkio ministro padėjėjas Saulius Mocevičius sakė iš daugelio žemdirbių sulaukęs pranešimų, kad jie nėra tinkamai informuojami apie parduodamą su jų sklypais besiribojančią žemę.   

Žemės ūkio rūmų vicepirmininko Vytauto Buivydo teigimu, pradedantiems ūkininkauti pataisa neaktuali

„Kai neturi nieko, neturi galimybės įsigyti, nes neturi besiribojančių sklypų. Pataisos geros, kai norima konsoliduoti nedidelius žemės plotus. Bet problema yra ta, kad įmonės ar jų grupės, apeidamos 500 hektarų ribojimą, toliau plečia savo plotus“, – komitete konstatavo jis. 

Dabar pirmumo teisę įsigyti privačią dirbamą žemę už pardavimo kainą ir tokiomis pat sąlygomis turi sklypo bendraturčiai, ne trumpiau kaip metus žemę dirbę ūkininkai, nesusiję su savininku giminystės ryšiais, taip pat įmonės, kurių pajamos iš žemės ūkio veiklos viršija 50 proc. visų gautų pajamų.