Asociacija teigia, kad gali kilti problemų šiuos kelius perimant savivaldybėms, nes jos esą negalės užtikrinti deramos jų priežiūros bei saugaus eismo.

Siauresnių kelių šalininkai aiškina, kad jų paplatinti neįmanoma dėl tvorų, išsiplėtusių valdų ar kitų priežasčių. Oponentai, tarp kurių yra ir aplinkos ministras, sako, kad standartų neatitinkančių kelių ateityje savivaldybės neperims, todėl sodų bendrijų nariams juos teks prižiūrėti patiems. 

Mėgėjų sodų kelių ir gatvių pločio kausimas iškilo Aplinkos apsaugos komitetui svarstant Sodininkų bendrijų įstatymo pataisas, numatančias, kad bendrijos ateityje savivaldybėms galės perduoti ne tik vandens tiekimo ir nuotekų tinklus, bet ir kelius bei gatves.

Pataisos numato, kad pirmiausia savivaldybės perimtų tuos kelius, kuriais naudojasi ne tik soduose esančių sklypų savininkai, vėliau – kuriais naudojasi daugiau nei vienos bendrijos savininkai, o vėliausiai – bendrijų, kuriose ne mažiau kaip 20 proc. savininkų ten yra deklaravę gyvenamąją vietą.

Argumentai už ir prieš

Sodininkų bendrijų įstatymo keitimo iniciatoriai „valstiečiai“ ir socialdarbiečiai sako, kad  reikalavimas išplatinti visus keliukus būtų neracionalus.

„Sodininkų bendrijų atstovai nori, kad būtų pagal faktą. Dominikonų ar Stiklių gatvės nepaplatinsi, tai tas pats ir soduose yra. Jau yra kelių, kurie yra 3 metrų“ – BNS tvirtino viena pataisų autorių, sodų bendrijoje gyvenanti „valstietė“ Asta Kubilienė.

Kur matininkui pasakydavo įkalti kuolus, ten ir kaldavo. Visi žinojo, kur ir koks kelias, bet visiems trūkdavo tų dviejų sprindžių žemės. Taip ir buvo užgrobiama žemė.

Beveik pusšimtį sodininkų bendrijų vienijančios Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas Juozas Ravinis dėl siauresnių kelių sodų bendrijose kaltina pirmiausia matininkus ir sodininkų gobšumą.

„Kai matininkai atlikdavo privatizuojamos ar parduodamos žemės geodezinius matavimus, nederino, nes įstatymas nenumatė derinti su (sodų bendrijų) pirmininkais. Kur matininkui pasakydavo įkalti kuolus, ten ir kaldavo. Visi žinojo, kur ir koks kelias, bet visiems trūkdavo tų dviejų sprindžių žemės. Taip ir buvo užgrobiama žemė“, – tvirtino J. Ravinis.  

Jis abejojo, ar kelio plotis bus lemiamas veiksnys savivaldybėms apsisprendžiant, ar perimti  sodininkų bendrijų kelius.

„Ar bus 3 metrai, ar 5 metrai, savivaldybėms dėl kelio perėmimo gali turėti savo nuomonę. Jeigu ir bus tas reikalavimas dėl 4,5 metro išlaikytas, savivaldybė gali kelio neperimti, bet gali perimti ir metro pločio takelį“, – įsitikinęs J. Ravinis.   

Liberalas Simonas Gentvilas įsitikinęs, kad minimalus pločio reikalavimas nereikalingas.

„Į teismus įvelsime visas sodų bendrijas. Reikės perplanuoti privačius sklypus, jeigu numatysime minimalų pločio reikalavimą“, – tvirtino S. Gentvilas.  

Tuo tarpu komiteto narys socialdarbietis Artūras Skardžius tikino, kad siauresnių kelių niekas neardys ir neplatins, tačiau savivaldybės jų taip pat neperims.

„Savivaldybės gali perimti tik standartinius, su minimaliu pločiu kelius (...) Kitaip mašinos neprasilenks, tvoras išvažinės, išlaužys“, – aiškino A. Skardžius.

Aplinkos ministras „valstietis“ Kęstutis Mažeika BNS teigė, kad negalima nepaisyti savivaldybių pozicijos dėl kelių pločio, bet pažymėjo, kad išimtys galėtų būti daromos, kai yra vienpusis eismas. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad dėl siaurų kelių į sodų bendrijas sunku patekti specialiajam transportui, juos sunku tvarkyti.

Finansavimas sodų keliams

Pasak Susisiekimo ministerijos, lėšų sodininkų keliams 2020 metais apimtys priklausys nuo to, kiek kitąmet bus gauta paraiškų dėl kelių skubaus remonto bei dėl kelių, kurių tvarkymas numatytas Vyriausybės programoje ir prioritetinių darbų sąraše.

„Likęs nepaskirstytas Kelių priežiūros ir plėtros programos rezervas galės būti skirtas sodininkų keliams“, – BNS nurodė ministerija. Pasak jos, 2020 metais sodininkų keliams bus skirtas ne mažesnis finansavimas nei 2019 metais. 

2018 metais ministerija planavo, kad sodininkų keliams tvarkyti 2019 metais iš programos bus skirta iki 9 mln. eurų. Antra tiek lėšų turėjo prisidėti savivaldybės.

Tačiau ne visos savivaldybės išreiškė susidomėjimą ir gauta tik maždaug 4,2 mln. eurų vertės paraiškų. Atmetus netinkamus prašymus, tik 27-ioms skirta 3,76 mln. eurų.

Skaičiuojama, kad dabar Lietuvoje veikia apie 1,2 tūkst. sodų bendrijų, jose yra daugiau nei 220 tūkst. sklypų.

Buvęs aplinkos ministras „valstietis“ Kęstutis Navickas 2017 metų rudenį Seime pristatė pataisas, kad sodų bendrijų kelius, kurių jos nėra išsipirkusios, valdytų ir tvarkytų savivaldybės, bet Seime pataisoms buvo pasipriešinta. Tada irgi siūlyta atsisakyti tokių kelių minimalaus pločio reikalavimo, Vyriausybė buvo tam pritarusi.

Seimas 2016 metų vasarą pradėjo, bet nebaigė svarstyti „darbiečių“ siūlymą įpareigoti savivaldybes rūpintis sodų bendrijų keliais.