- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Beveik po dviejų metų svarstymo Seime priimtos Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisos, kuriomis numatomas savanoriškas pakuočių ženklinimas. Iki šiol galioję šio įstatymo reikalavimai numatė, kad pakuočių ženklinimas yra privalomas, o juo būtų nurodoma pakuotėms pagaminti naudotų medžiagų prigimtis, kuri leistų aiškiai identifikuoti iš kokios medžiagos pagaminta pakuotė ir kaip ją reikia tvarkyti.
Iki šiol galiojusios įstatymo nuostatos buvo perteklinės ir Lietuva buvo kone vienintelė Europos Sąjungos narė reikalaujanti privalomo pakuočių ženklinimo. Privalomas pakuočių žymėjimas greičiausiai atsirado netiksliai supratus ES reikalavimus.
Pertekliniai reikalavimai kėlė nemažai problemų
Nors privalomas pakuočių ženklinimas, siekiant lengviau identifikuoti medžiagas, iš kurių jos pagamintos, atrodo geras sprendimas, tačiau taikomas ne visoje Europos Sąjungoje, importuotojams kėlė nemažai rūpesčių. Lietuva sulaukė ne vieno skundo iš importuotojų, kuriais atkreipiamas dėmesys į tai, kad toks Lietuvos pakuočių ženklinimo reglamentavimas neatitinka ES direktyvos, o taikomos privalomo žymėjimo nuostatos yra perteklinės, dėl skirtingų reikalavimų atsiranda nemažai problemų, formuojasi nevienodos rinkos sąlygos bendrijoje.
Privalomas pakuočių ženklinimas kėlė problemų ir šalies sveikatos apsaugos sistemai. Sveikatos apsaugos ministerija susidurdavo su problemomis užsakant importuojamus vaistus. Europos Sąjungos vaistų gamintojai kėlė susirūpinimą, kad dėl perteklinio pakuočių ženklinimo patiria papildomus kaštus įrangai, o tai gali sutrikdyti vaistų tiekimą Lietuvai.
Kuriant bendrą ženklų sistemą, yra daugybė interesų, į kuriuos reikia atsižvelgti. Nuolat konsultuojamės su Šiaurės šalimis ir atliekų tvarkytojais visoje Lietuvoje.
Dėl perteklinio reikalavimo į Aplinkos ministeriją kreipėsi ir Prancūzijos vynų eksportuotojų asociacija. Prancūzijos ambasados atstovė informavo apie gautą asociacijos kreipimąsi, kuriuo abejojama, ar galiojančios įstatymo nuostatos atitinka Europos Sąjungos teisės aktams.
„Tiesą pasakius, tikrai nedaug trūko, kad kuris nors importuotojas ar organizacija dėl perteklinio reikalavimo privalomai žymėti pakuotes būtų pateikusi skundą Europos Komisijai. Neabejoju, tokiu atveju tikrai būtų pradėta pažeidimo procedūra prieš Lietuvą. Sprendimas pakeisti privalomą žymėjimą į savanorišką, nors yra kiek pavėluotas, tačiau geras žingsnis.“ – mano teisininkas Mindaugas Petrauskas.
Dėl privalomo pakuočių žymėjimo, įtvirtinto šalies įstatymuose, gamintojams, o ypač importuotojams, didėja gamybos kaštai, o kartu išauga ir galutinė produkto kaina, kurią, žinoma, turėjo susimokėti šalies vartotojai. Neatmestina, kad būtent dėl šių priežasčių kai kurių importuojamų prekių kaina mūsų šalyje buvo didesnė nei kaimyninėse ES šalyse.
Sprendimą keisti tvarką palaikė daug politikų
Padidėjusi administracinė našta, kaštai ir iškreipiama konkurencija paskatino gamintojų ir importuotojų organizacijas pateikti pastabas, kurių pagrindu ir paruoštos minėtos įstatymo pataisos, kuriomis privalomas žymėjimas pakeistas savanorišku.
Balandžio pabaigoje Seime po ilgai trukusių diskusijų priimtas galutinis sprendimas pritarti Aplinkos ministerijos paruoštoms Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisoms, kuriomis gamintojams ir importuotojams suteikiama savanoriška teisė pasirinkti galimybę ženklinti pakuotes ir taip visuomenei bei atliekų tvarkytojams lengviau identifikuoti, iš kokių medžiagų pagaminta pakuotė ir kaip ji turėtų būti tvarkoma. Įstatymo pakeitimais taip pat pasiekta, kad mūsų teisės aktai atitiktų ES teisės aktų reikalavimams bei užtikrintas vienodas visų gamintojų ir importuotojų konkurencingumas šioje srityje. Už įstatymo pataisas balsavo net 95 Seimo nariai.
Nors yra skeptikų, kurie sako, jog pakeistas įstatymas neskatins rūšiuoti, tą skatins daryti kiti, birželio mėnesį Seime priimti Žiedinės ekonomikos paketo teisės aktai. Taip pat neabejojama, jog savanoriškas žymėjimas atsiras visų atsakingų gamintojų ir importuotojų darbotvarkėje.
Nauja piktogramų sistema skatins rūšiuoti
Aplinkos ministerija, kartu su VŠĮ „Mes darom“ ir Šiaurės ministrų tarybos biuru Lietuvoje šiuo metu įgyvendina atliekų ženklinimo piktogramomis projektą, kuriuo siekiama sukurti vieningą sistemą, kuri ne tik palengvins atliekų rūšiavimą, bet ir skatins gyventojus tai daryti. Tikimasi, kad nauja sistema ne tik bus vieninga visame regione, skatins, lengvins rūšiavimą, tačiau ir mažins kaštus, lyginant su ankstesne, Seime pakeista privalomo ženklinimo sistema.
Nauja sistema ruošiama pagal piktogramų sistemą, kurią jau šiandien naudoja didžioji dauguma Danijos savivaldybių, taikyti ją netrukus pradės Suomija, Norvegija, Švedija ir Islandija. Sistema yra savanoriška, tačiau plačiai naudojama ir akivaizdu, padedanti bei skatinanti rūšiuoti. Šiaurės šalių naudojamos sistemos pavyzdžiu ir patirtimi bus konstruojama sistema, kuria planuoja naudotis ne tik Lietuva, tačiau ir Latvija bei Estija.
Tikimasi, kad nauja piktogramų sistema taps aiškiu kelrodžiu gyventojams, kuriems vis dar trūksta informacijos apie atskirų atliekų rūšiavimą bei skatins rūšiuoti tuos, kurie iki šiol to nedaro. Piktogramomis bus žymimos ne tik pakuotės, tačiau ir konteineriai, tad rūšiuoti bus itin paprasta ir lengva. Nors rūšiuojančių atliekas kiekvienais metais vis daugėja, tačiau turimų apklausų duomenimis to vis dar nedaro beveik pusė šalies gyventojų.
Šiuo metu VŠĮ „Mes darom“ atstovai bendradarbiaudami su regioniniais atliekų centrais, atliekų tvarkytojais ir savivaldybėmis ieško sprendimų dėl žymėjimo, piktogramų spalvų, atlieka viešą gyventojų apklausą, po ko ir turėtų paaiškėti, koks bus galutinis rūšiavimą skatinsiančių ir palengvinsiančių piktogramų dizainas.
„Kuriant bendrą ženklų sistemą, yra daugybė interesų, į kuriuos reikia atsižvelgti. Nuolat konsultuojamės su Šiaurės šalimis ir atliekų tvarkytojais visoje Lietuvoje. Poreikis turėti aiškią ir vieningą sistemą yra akivaizdus ir išryškėja beveik visose diskusijose su ekspertais. Tai tik viena pusė, žvelgiant iš vartotojo perspektyvos, tai taip pat turi nemažą poveikį – ne tik ugdomas teisingo rūšiavimo įprotis, bet atsiranda ir daugiau pasitikėjimo atliekų tvarkytojais, kad rūšiuojant atliekos iš tikrųjų pakartotinai naudojamos ar perdirbamos.“ – sako VŠĮ „Mes Darom“ vadovė Toma Buivydaitė. Daugiau informacijos apie projektą galima rasti čia.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LSA: dėl papildomų lėšų gynybai mažinti GPM dalį savivaldybėms – neatsakinga
Valdžiai ieškant papildomo finansavimo gynybai ir kaip vieną alternatyvų siūlant sumažinti savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, tai būtų neatsakinga, sako Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA). ...
-
Policija: Lenkijos ūkininkai netoli Lietuvos sienos vėl rengia akciją
Lenkijoje, apie 8 kilometrus nuo Lietuvos sienos, vėl planuojama savaitės trukmės Lenkijos ūkininkų akcija – jos metu gali būti sutrikdytas ir apsunkintas eismas A5 greitkelyje, antradienį pranešė Lietuvos policija. ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 3,3 mln. eurų
Pirmadienį baigėsi aštuntos Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 186 sandoriais jų įsigijo už 3,3 mln. eurų. ...
-
Seimas ketina nustatyti baudas už vienkartinių plastiko indų dalybas1
Seimui liko paskutinis balsavimas dėl baudų prekybininkams, restoranams ir kitoms viešojo maitinimo įmonėms už pažeidimus nemokamai dalijant vienkartines plastiko pakuotes. ...
-
Seimas – prieš siūlymą leisti sekmadieniais prekiauti alkoholiu po 15 valandos2
Seimas nutarė nepradėti diskusijų, ar atšaukti ribojimą sekmadieniais prekiauti alkoholiniais gėrimais tik iki 15 val. ...
-
Seimas imasi pluošto alkoholio rinką atlaisvinančių pataisų1
Seimas antradienį po pateikimo pritarė Vyriausybės siūlomiems alkoholio prekybos ir reklamos reguliavimo pakeitimams. ...
-
LB vadovas sako nepritariantis PVM didinimui ieškant papildomų lėšų gynybai
Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus sako, kad ieškant papildomo gynybos finansavimo šaltinių pirmenybė turėtų būti teikiama mokesčių lengvatų peržiūrai, turto mokesčiams, bet ne pridėtinės vertės mokesčio (PVM) didi...
-
Seimas po svarstymo pritarė samanės įteisinimui5
Seimas nusiteikęs legalizuoti naminukės gamybą kaimo turizmo sodybose. Iki 65 laipsnių stiprumo naminio alkoholio būtų leidžiama pagaminti 100 litrų per metus – 10 kartų mažiau, nei siūlyta anksčiau. ...
-
A. Armonaitė: Vyriausybės siūlomi nežymūs alkoholio kontrolės pakeitimai politikos nekeis1
Antradienį Seimui teikiami Vyriausybės siūlomi alkoholio prekybos ir reklamos reguliavimo pakeitimai – minimalūs ir alkoholio kontrolės politikos nekeis, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. ...
-
A. Veryga: siūlymai dėl alkoholio prekybos liberalizavimo yra ciniški2
Seimui antradienį svarstant siūlymus legalizuoti prekybą alkoholiu ir jo reklamą, taip pat naminės degtinės gamybą kaimo turizmo sodybose, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad pasiūlymai yra ciniški. ...