Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisų pakete atsidurs ir pernai vasarį priimto Vyriausybės nutarimo, su tam tikrais apribojimais leidusio tolesnę komercinių saulės parkų plėtrą viršijus 2 gigavatų (GW) ribą, nuostatos. 

Tokį pasiūlymą pateikė Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius,

Konstitucinis Teismas (KT) lapkritį paskelbė, kad pernai birželį įstatymais įtvirtintas toks komercinių saulės parkų galios ribojimas nenustatant pradėtų projektų plėtros reguliavimo prieštarauja Konstitucijai. KT teigimu, pagrindiniam šalies įstatymui prieštarauja ir minėtas Vyriausybės nutarimas, nes jėgainių plėtra viršijus nustatytus ribojimus turi būti apibrėžta įstatymu.

Praėjusią savaitę Ekonomikos komiteto posėdyje dalyvavęs energetikos ministras Dainius Kreivys teigė, jog Vyriausybės nutarimo nuostatas į įstatymą būtina perkelti dar šioje parlamento sesijoje. Jo teigimu, nespėjus to padaryti iki gegužės 2 dienos – prieš oficialiai įsigaliojant KT sprendimui – gali sustoti gaminančių elektros vartotojų plėtra.

Pernai birželį priimtos pataisos nustatė, kad komercinių saulės parkų suminė įrengtoji galia negali viršyti 2 GW, o ją pasiekus neišduodami leidimai prijungti jas prie tinklo. Dėl to naujų projektų vystytojai laikinai buvo priversti juos stabdyti. 

Seimo komitetas trečiadienį 7-iems jo nariams balsavus už, vienam prieš, trims susilaikius, taip pat pritarė parlamentaro Andriaus Bagdono pasiūlymui sudaryti sąlygas tęsti iki 2022 metų liepos 8 dienos pradėtus vėjo parkų projektus, kurių vystytojai nespėjo jų suderinti su vietos gyventojais.

Svarstant pataisas jau anksčiau buvo pritarta, verslui taikyti grynojo atsiskaitymo (net billing) modelį, pagal kurį pagamintą ir į tinklą patiektą elektros energiją tiekėjas parduoda elektros energijos biržoje, o už gautus pinigus vėliau nupirkta elektra grąžinama vartotojui.

Tuo metu saulės elektrines turintiems gyventojams ir toliau bus taikomas dvipusės apskaitos („net metering“) modelis.

Pagrindinis skirtumas tarp dvipusės apskaitos ir grynojo atsiskaitymo yra tas, kad taikant grynojo atsiskaitymo modelį už pagamintos elektros energijos perteklių vartotojui kompensuojama pinigais, o ne kilovatvalandėmis. 

Pataisos numato, kad iki pakeitimų įsigaliojimo nebuitinių gaminančių vartotojų pradėti jėgainių projektai iki 2030 metų ir toliau galės vykti pagal šiuo metu galiojančią tvarką – dvipusės apskaitos sąlygos (net-metering) nesikeis ir bus taikomos iki 2031-ųjų sausio, o grynasis atsiskaitymas (net-billing) buitiniams gaminantiems vartotojams nebus taikomas ir nuo 2031 metų.

Tuo metu gaminantiems saulės ir vėjo vartotojams bus taikomas skirtingas atsiskaitymas už pagamintą ir į tinklą patiektą elektrą. Siūlymui gyventojams taikyti vienodą atsiskaitymą už jų į tinklą patiektą perteklinę energiją Ekonomikos komitetas nepritarė spalio viduryje.

Šiuo metu visi gaminantys vartotojai už į tinklą patiektą elektros energiją atsiskaito pagal dvipusės apskaitos (net metering) modelį, kai pagaminta bei nepanaudota elektra tiekiama į tinklus ir vėliau per kaupimo laiką susigrąžinama.

Atnaujintam atsinaujinančių energijos išteklių plėtros reguliavimui Seimas po svarstymo pritarė spalio pabaigoje.