„Žiūrėsime situaciją, žiūrėsime Europos Sąjungos reglamentą, žiūrėsime ES sankcijų politikos genezę, istoriją, tvarkaraštį, išanalizuosime ir atsakysime į klausimą, ar tai yra ES sprendimas ir mes tik jį įgyvendiname, ar yra kaip nors kitaip, kuo aš netikiu“, – BNS sakė NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Komitetas taip pat mėgins įvertinti galimus jautrius taškus, į kuriuos Rusija galėtų taikytis nusprendusi imtis „atsakomųjų veiksmų“.

Pasak komiteto vadovo, į posėdį kviečiami Užsienio reikalų ministerijos, atsakingos už ES sankcijų įgyvendinimą, atstovai, teisininkai.

Maskva pirmadienį pareiškė, kad tranzito ribojimais pažeidžiami tarptautiniai susitarimai ir pareikalavo, kad Lietuva nutrauktų dalies prekių tranzito geležinkeliais į Kaliningrado sritį draudimą, tuo metu Vilnius tvirtina vienašališkų ribojimų neįvedęs ir sako, kad draudimą numato ES sankcijos.

Lietuvos muitinės duomenimis, kovo 15-ąją priimtame ketvirtajame ES sankcijų pakete Rusijai įvesti ribojimai rusiškam plienui ir kitų juodųjų metalų produktams pagal sutartis, sudarytas iki birželio 17-osios, o nuo paėjusio šeštadienio jie negali būti gabenami per Bendrijos šalių teritorijas.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija Rusijos laikinajam reikalų patikėtiniui Sergejui Riabokoniui pirmadienį įteikė notą, kurioje paaiškino ES priemonių taikymą tranzitui tarp Kaliningrado srities ir Rusijos, o susitikimo metu paneigta Rusijos atstovų skleidžiama informacija, esą sankcionuotus krovinius gabenti draudžia Lietuva.

Lietuvos premjerės Ingridos Šimonytės teigimu, nors  ES, Rusijos ir Lietuvos susitarimuose dėl tranzito nėra numatyta išimčių prekėms ir paslaugoms, kurios gabenamos bet kokiomis sąlygomis, tačiau tai nustatyta reglamentuose. Anot jos, sutarta, kad jokių ribojimų negali būti taikoma būtiniausioms prekėms – maistui, vaistams ir pan.