Šeši komiteto nariai balsavo, kad mokesčio galiojimas būtų tęsiamas metus, o keturi – neribotą laiką, arba, pasak socialdemokrato Liudo Jonaičio, „bent iki tol, kol tęsis karas Ukrainoje“. Neribotai įteisinti mokestį siūlė opozicija.
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko pavaduotoja Julita Varanauskienė sakė, kad dar laukiama Europos Centrinio Banko išvados dėl solidarumo mokesčio.
„Šios dienos rytui atsakymo dar neturėjome“, – komitete teigė ji.
„Viena vertus, palūkanų normos mažėja ir net taip, kaip norėtųsi, bet indėlininkai dalį savo lėšų iš einamųjų sąskaitų, už kurias bankai nemoka palūkanų, perkelia į terminuotų indėlių sąskaitas, už kurias palūkanos jau mokamos“, – teigė J. Varanauskienė
Tuo metu Laisvosios rinkos instituto ekspertas Leonardas Marcinkevičius teigė, kad dėl mokesčio pratęsimo sektorius patirs neigiamų pasekmių.
„Neįmanoma, kad iš sektoriaus paėmus 60 mln. eurų nebus jokių neigiamų pasekmių, – tikino jis.
L. Marcinkevičius priekaištavo, kad nebuvo atliktas mokesčio pratęsimo dar metams poveikio vertinimas.
Mokesčio pratęsimui nepritariančios Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė tikino, kad pratęsus solidarumo mokestį bus silpninama konkurencija rinkoje, be to, 2025 metais kredito įstaigoms numatoma iki 21 proc. padidinti pelno mokestį.
Ji pakartojo, kad valdžia laužo pažadą, jog pernai įvestas mokestis bus laikinas. Anot jos, tai griauna investuotojų pasitikėjimą, o investicinė aplinka Lietuvoje tampa neprognozuojama.
LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus yra sakęs, kad politikų siūlymai pratęsti pernai įvestą laikinąjį bankų solidarumo įnašą didina šalies mokesčių sistemos neapibrėžtumą. Anot jo, šio mokesčio reikšmė mažėja.
LB skaičiavimais, kitąmet iš solidarumo mokesčio būtų galima surinkti 50–70 mln. eurų.
Naujausi komentarai