„Lietuvos banko veiklos tai nepaveiks – nepriklausomumo, finansinio stabilumo ar kažkaip kitaip, nes kalba jau eina apie Lietuvos banko veiklos rezultato paskirstymą“, – trečiadienį Seimo komitete teigė G. Šimkus.   

Pasak jo, prieš pateikiant pataisas Seimui, Prezidentūra jas derino su Europos Centriniu Banku (ECB).

Pataisomis siūloma pakeisti LB pelno įmokų mokėjimo tvarką – kasmet būtiną pelno dalį skyrus banko kapitalui, visa likusi suma būtų skiriama į valstybės biudžetą, atsisakant dabar galiojančios nuostatos skirti iki 70 proc. pastarųjų trejų finansinių metų LB pelno (nuostolio) vidurkio.

Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius komitete teigė, kad dabar galiojanti trijų metų vidurkio nuostata „slopina pervedimų greitį ir dydį“.

„Trijų metų vidurkis susijęs su tuo, kad ankstesniais metais buvo pervedama arba nulis arba 14 mln. eurų ir tai smukdytų pačią sumą artimiausiu metu, o gynybos finansavimui yra labai svarbu ir lėšų dydis, ir jų greitis. Todėl tokie du pakeitimai sugeneruotų didesnę sumą ir greičiau“, – kalbėjo prezidento atstovas.  

Kartu siūloma įtvirtinti naują Valstybės gynybos fondo lėšų šaltinį – LB pelno įmokos dalį, viršijančią 14 mln. eurų. Ši finansinė riba nustatyta atsižvelgiant į LB pernai pervestą pelno įmoką. 

„Ta riba yra atsižvelgiant į ankstesnių laikotarpių rezultatus, t. y. pernai buvo pervesta 14 mln. eurų. Į panašią sumą referuojama ir trimečiame (2025–2027 metų – BNS) biudžete“, – aiškino V. Augustinavičius.

2023 metais uždirbęs 23,64 mln. eurų pelno, pernai centrinis bankas į valstybės biudžetą pervedė 14,38 mln. eurų. 

Lietuvos banko veiklos tai nepaveiks – nepriklausomumo, finansinio stabilumo ar kažkaip kitaip (...).

V. Augustinavičius taip pat pabrėžė, kad nauja LB pelno paskirstymo tvarka bus tol, kol veiks Valstybės gynybos fondas.

„Jeigu po 2030 metų fondo nebebūtų, viso lėšos liktų valstybės biudžete. O kalbant apie formulės pakeitimus (...) ateityje, jeigu reikėtų kažkokių kapitalo (LB – BNS) didinimo, būtų sprendžiama iš naujo“, – teigė patarėjas.

Buvusi finansų ministrė, konservatorė Gintarė Skaistė siūlė po penkerių metų situaciją įvertinti ir „spręsti dėl korekcijų (pelno paskirstymo principų – BNS)“.

Be kita ko, ji siūlė visą LB pelną pervesti gynybos poreikiams, o ne sumą, viršijančią 14 mln. eurų, kuri, anot jos, neturi „jokios logikos“.   

Komitetas trečiadienį bendru sutarimu pritarė dviem LB pelno paskirstymo tvarką keičiančioms Lietuvos banko ir Valstybės gynybos fondo įstatymų pataisoms. Dabar jas svarstys Seimas. 

Skaičiuojama, kad prezidento pataisas priėmus, centrinis bankas galėtų pervesti valstybei apie 100 mln. eurų ar daugiau. 

2023 metais bankas uždirbo daugiau nei 20 mln. eurų pelno, tuo metu 2022 metai nebuvo pelningi.