Tokią vadinamą lošėjų kortelę numatančias pataisas Vyriausybė turėtų parengti iki 2025 metų gegužės.

Įstatyme turėtų būti numatyta suma, kurią lošėjas per tam tikrą laiką – metus, mėnesį – galėtų pralošti, o ją viršijęs nebegalėtų lošti. 

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį pritarė tokioms ir dar pluoštui azartinių lošimų verslą griežtinančių pataisų. Jas ketinama priimti iki liepos. 

Komitetas iš esmės pritarė ir grupės Seimo narių pataisoms, kuriomis siūloma leisti per metus lošimuose, lažybose ir totalizatoriuose žmogui išleisti iki 15 proc. deklaruotų metinių pajamų. Nedeklaravusiems pajamų siūloma lošimams skirti ne daugiau kaip du vidutinius šalies darbuotojų atlyginimus.

Toks pasiūlymas ir paskatino naujų pataisų rengimą dėl lošėjų kortelės.  

Komitetas taip pat pritarė Vyriausybės siūlymui, kad lošimų namuose (kazino), automatų, bingo salonuose, totalizatoriaus punktuose būtų kvalifikuotas darbuotojas, kuris kilus įtarimui dėl lošėjo neatsakingumo pasiūlytų jam nutraukti lošimą arba pats galėtų jį stabdyti bent 48 val. 

Lošimų bendroves siekiama įpareigoti įdiegti nuotolinio lošimo platformą, kurioje ne tik būtų talpinama vieninga informacija apie lošėją ir jo operacijas, bet ir leistų Lošimų priežiūros tarnybai bet kuriuo metu prisijungti prie platformos ir patikrinti duomenis.

Už lošėjų apsaugos, atsakingo lošimo, leidžiamos reklamos ir kitų reikalavimų nesilaikymą siūloma skirti 3-5 proc., o už pakartotinį pažeidimą – 8-10 proc. įmonių bendrų metinių pajamų baudas.

Komitetas nutarė, kad pažeidimo metu padarytai žalai viršijus 500 bazinių socialinių išmokų (BSI), arba apie 27 tūkst. eurų, tokia aplinkybė būtų laikoma sunkinančia ir todėl negalėtų būti skiriamos minimalios baudos, jos didėtų.

Dabar numatytos baudos už pirmą kartą padarytą pažeidimą yra 6-25 tūkst. eurų, už pakartotinai – dukart didesnės.

Finansų viceministrės Vaidos Markevičienės teigimu, jos neskatina lošimo verslo nedaryti pažeidimų.

Komitetas taip pat pritarė grupės įvairioms frakcijoms priklausančių Seimo narių siūlymui visus – nuotolinius ir antžeminius lošimus leisti asmenims nuo 21-erių metų.

V. Markevičienė tvirtino, kad amžiaus kartelės pakėlimas sumažintų priklausomybių nuo azartinių lošimų mastą.

„Padėtų užtikrinti prevenciją ir tai, kad jauni žmonės vėliau pradėtų (lošti – BNS), galbūt dėl to ta priklausomybė taip sparčiai nesiformuotų“, – tvirtino ji.  

Atsakingo lošimų verslo asociacijos vadovo Mindaugo Ardišausko teigimu, suvienodinus amžiaus cenzą visoms lošimų rūšims dar labiau sumažėtų antžeminių lošimų vietų, o verslas keltųsi į nuotolį. 

Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos prezidentas Liutauras Ulevičius pabrėžė, kad moksliniai tyrimai nerodo lošimų problemų 18-20 metų amžiaus grupėje. 

Pasak jo, amžiaus cenzas būtų taikomas ir lažybų punktams, totalizatoriams, B kategorijos ir bingo salonams, ko kitose valstybėse nėra.  

Todėl, L. Ulevičiaus teigimu, tas pats reikalavimas dėl amžiaus turėtų būti taikomas ir įsigyjant loterijos bilietus, o ypač nuotoliu. Taip pat, pasak jo, turėtų būti sudarytos sąlygos į tas vietas, kur būtų prekiaujama loterijos bilietais, asmenys iki 21 metų neturėtų patekti.

Komitetas pritarė finansų ministrės Gintarės Skaistės siūlymui organizuojant lošimus automatais, stalo lošimus, bingo, totalizatorių, lažybas ir nuotolinius lošimus taikyti dviem punktais didesnį negu dabar – 22 proc. mokesčio tarifą. Jis būtų skaičiuojamas nuo lošimų organizatorių grynųjų pajamų.

Tai leistų surinkti apie 4,4 mln. eurų daugiau pajamų. Anksčiau BNS ministrė yra sakiusi, kad šias lėšas nukreipus socialinės lošimų prevencijos reklamos sklaidai, padėtų sušvelninti poveikį potencialiam žiniasklaidos pajamų sumažėjimui, jei būtų priimtas šiuo metu Seime taip pat svarstomas lošimų reklamos draudimas. Dėl jo komitetas spręs kitą savaitę. 

Finansų ministerijos duomenimis, užpernai lošimų organizatoriai į valstybės biudžetą sumokėjo 31,8 mln. eurų, o pernai – 43,7 mln. eurų lošimų mokesčio.