Lošimų priežiūros tarnyba Seimo Biudžeto ir finansų komitetui (BFK) trečiadienį pristatys situaciją dėl azartinių lošimų ir loterijų prieinamumo atsižvelgiant į žaidėjų amžių Europos Sąjungos šalyse. 

„Apibendrintai galima teigti, kad padidinus lošimo amžių iki 21 metų, tikėtina, sumažėtų probleminio lošimo rizika, kadangi tokio amžiaus asmenys pasižymi stipresne emocijų kontrole, yra linkę mažiau rizikuoti, jie labiau įsitraukia į socialinį gyvenimą, prisiima daugiau atsakomybių ir tampa labiau finansiškai nepriklausomi nei 18 metų amžiaus asmenys“, – BNS teigė BFK vadovas Mykolas Majauskas. 

Galiojantis Azartinių lošimų įstatymas draudžia jaunesniems nei 21 metų žmonėms lošti kazino, o iki 18-kos – kitus lošimus (lošimo automatais, lažybas, totalizatorių). Tokie patys amžiaus ribojimai taikomi lošiant nuotoliniu būdu.

Apibendrintai galima teigti, kad padidinus lošimo amžių iki 21 metų, tikėtina, sumažėtų probleminio lošimo rizika.

Loterijų įstatyme nustatyta, kad draudžiama išmokėti laimėjimus asmenims, jaunesniems kaip 16 metų, tačiau nėra nustatyto amžiaus, nuo kurio galima dalyvauti loterijose, įskaitant ir dideliu azartiškumu išsiskiriančias momentines loterijas internetu.

M. Majauskas sako, kad didesnį įsitraukimą į azartinius lošimus ir su tuo siejamas pasekmes patiria jaunesni – 17-24 metų jaunuoliai. Pasak jo, „Vilmorus“ apklausos duomenimis, pirmą kartą azartinius lošimus ir loterijas išbando 18-24 metų jaunuoliai –  pavyzdžiui, 2021 metų duomenimis, 52 proc. žmonių pirmą kartą lošti azartinius žaidimus pabandė būdami 18-24 metų.

M. Majauskas sako, kad azartiniai lošimai yra pramogos forma, tačiau dalyvavimas juose yra pagrįstas rizika.

„Dauguma 18-19 metų jaunuolių yra moksleiviai arba studentai, finansiškai vis dar priklausomi nuo tėvų. Šių metų „Sodros“ duomenimis, tik 2563 aštuoniolikmečiai dalyvavo darbo rinkoje“, – kalbėjo jis.

„Pastebima, kad lošimas neretai iškreipia lošiančiojo suvokimą apie pinigus, lošėjai praranda pinigų vertės pojūtį. Todėl lošimas ypač jauname amžiuje gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių“, – pridūrė M. Majauskas.