Pasak Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės, uždarame komiteto posėdyje penktadienį dalyvavusi EK „Rail Baltica“ projekto  koordinatorė Catherine Trautmann (Katrin Trautman) pažadėjo, kad dėl karo Ukrainoje drastiškai išaugus žaliavų ir energijos kainoms Komisija skirs papildomų lėšų sėkmingam projekto užbaigimui.

Seimo narė taip pat pranešė, kad siekiant paspartinti projekto įgyvendinimą planuojama leisti projektavo konkursus skelbti  ne per bendrą įmonę „RB Rail“, bet kiekvienai šaliai atskirai.

„Aišku, mes dar turėsime Europos Komisijai įrodyti padidėjusių sąnaudų pagrįstumą, tačiau mane asmeniškai įkvepia pats Komisijos požiūris į šio projekto svarbą ir kuo spartesnį jo užbaigimą“, – po komiteto posėdžio BNS sakė jo pirmininkė.

Susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė pavasarį yra sakiusi, jog dėl augančios infliacijos ir brangstančios „Rail Baltica“ statybos Lietuva projektui iš EK papildomai prašo beveik 700 mln. eurų, tačiau neatmetama, kad ateityje lėšų reikės dar daugiau. Anot jos, su Komisijos spendimo laukiama antroje šių metų pusėje.

Pasak Seimo komiteto posėdyje dalyvavusio „Lietuvos geležinkelių“ infrastruktūros valdymo įmonės „LTG Infra“ strategijos ir verslo plėtros vadovo Arenijaus Jackaus, atsakingo už „Rail Baltica“ projektą, savaitę trukęs EK atstovės vizitas Suomijoje ir Baltijos šalyse patvirtina, kad tarp 135 Europos Sąjungos šiuo metu finansuojamų transporto infrastruktūros projektų „Rail Baltica“ yra vienas svarbiausių.

„Šis vizitas – aiškus signalas, kad europinės vėžės „Rail Baltica“ įgyvendinimo darbai yra itin reikšmingi ne tik Baltijos regiono, bet ir visos Europos Sąjungos mastu, ypač atsižvelgiant į išaugusią šio projekto geopolitinę svarbą“, – penktadienį po komiteto posėdžio BNS sakė A. Jackus.

„Rail Baltica“ pateko tarp prioritetinių transeuropinio transporto tinklo projektų, vykdomų ES valstybėse. Tai liudija ir šių metų vasarą Europos Komisijos sprendimu numatytas papildomas 357 mln. eurų finansavimas ir šis koordinatorės vizitas bei skiriamas dėmesys“, – pridūrė jis. 

Anot R. Morkūnaitės-Mikulėnienės, posėdyje buvo atkreiptas dėmesys į didžiausią pažangą įgyvendinant projektą tarp trijų Baltijos šalių demonstruojančios Lietuvos patirtį.

„Konkrečiai koordinatorė užsiminė, kad siekiant paspartinti projekto įgyvendinimą, planuojama leisti projektavimo pirkimus vykdyti nebe centralizuotai per Rygoje įsikūrusią įmonę „RB Rail“, bet leisti tą daryti savarankiškai kiekvienai šaliai“, – sakė komiteto vadovė.

EK visoms Baltijos šalims liepą skyrė apie 360 mln. eurų projekto įgyvendinimui. Lietuva kartu su Latvija, Estija ir bendra Baltijos šalių įmone „RB Rail“ prašė skirti lėšų beveik 1,5 mlrd. eurų vertės, tačiau EK patvirtino finansavimą maždaug 420 mln. eurų vertės darbams, o vien Lietuva iš prašytos paramos 687 mln. eurų vertės projektams gavo lėšų 127 mln. eurų darbams.

ES skiria 85 proc. darbų vertės finansavimą, likusią dalį skiria valstybės.

Pasak A. Jackaus, darbams, kuriems nebuvo skirtas finansavimas liepą, lėšų bus prašoma vėliau – naujas kvietimas teikti paraiškas bus paskelbtas rugsėjį.

Lietuvoje jau pradėtos ruožo nuo Kauno iki Lietuvos-Latvijos sienos statybos, joms jau skirta 257 mln. eurų ES paramos.

Europinio standarto geležinkelis nuo sienos su Lenkija iki Kauno veikia nuo 2015 metų, tačiau jis irgi bus rekonstruojamas, kad traukiniai galėtų važiuoti greičiau.

Pavasarį skelbta, kad nuo 2014 metų bendra ES parama „Rail Balticai“ siekia daugiau nei 950 mln. eurų, o kartu su nacionalinėmis lėšomis – apie 1,14 mlrd. eurų. 2020 metų liepą ES lyderiai pasiekė politinį susitarimą dėl dar 1,4 mlrd. eurų skyrimo „Rail Balticai“ naujoje finansinėje perspektyvoje.

Anksčiau planuota, kad bendra projekto vertė sieks apie 5,8 mlrd. eurų, vėliau teigta, kad jis pabrango iki 7 mlrd. eurų, tačiau oficiali perskaičiuota projekto kaina iki šiol nebuvo skelbiama.

„Rail Baltica“ nuo 2026 metų turėtų sujungti Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, Lietuvoje šis ruožas tęsis 392 kilometrus. Juo keleiviniai traukiniai galės važiuoti iki 250 kilometrų per valandą greičiu, o krovininiai traukiniai – iki 120 kilometrų per valandą greičiu.