Dekretą, kuriuo Seimo ratifikuoti buvo pateikta Keiptauno konvencija, prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė balandžio 23 dieną.

„Prisijungti prie Keiptauno konvencijos ypač svarbu siekiant padidinti mūsų aviacijos sektoriaus įmonių konkurencingumą pasaulinėje rinkoje, sudaryti platesnes galimybes vykdyti su orlaivių pirkimu, pardavimu, nuoma ir įkeitimu susijusią veiklą“, – pranešime teigė susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Pasak jo, tai nuoseklus ir kryptingas žingsnis kartu su aviacijos bendruomene įgyvendinant užsibrėžtą tikslą auginti aviacijos sektorių nuo dabar generuojamų 3 proc. iki 5 proc. šalies BVP, taip pat toliau mažinant kliūtis jo plėtrai.

Anot Susisiekimo ministerijos, ratifikavus Keiptauno konvenciją šalies aviacijos verslas galėtų lengviau gauti paskolų, o įmonės geresnėmis sąlygomis pirkti, parduoti, įkeisti ar nuomoti orlaivius, didėtų jų konkurencingumas pasaulinėje rinkoje.

Be to, Lietuva prisijungtų prie tarptautinių garantijų, kurios leidžia kreditoriams iš įpareigojimų nevykdančių aviakompanijų susigrąžinti orlaivį bei kitais būdais apginti savo teises.

Taip pat teigiama, kad ratifikavus konvenciją orlaivių įtraukimas į šalies registrą būtų saugesnis ir patrauklesnis jų įsigijimą finansuojančioms ir valdančioms bendrovėms.

Šiuo metu ginčai dėl orlaivių įsigijimo Lietuvoje sprendžiami pagal Civilinio kodekso nuostatas.

Konvencija dėl tarptautinių interesų, susijusių su mobiliąja įranga, pasirašyta 2001 metais Keiptaune. Ją Lietuvos aviacijos verslo įmonės ragino ratifikuoti jau daugiau kaip dešimtmetį.