Kaip sakė finansų ministras Taurimas Valys, projektas orientuotas į tris pagrindines kryptis – kaip sustiprinti Lietuvos gynybą, žmonių pajamas didinti sparčiau nei kainas ir kaip išlaikyti tvarius valstybės finansus.
„Jį rengėme norėdami atsakyti į tris pagrindinius klausimus: kaip per trumpą laiką sustiprinti Lietuvos gynybą, kaip užtikrinti, kad žmonių pajamos augtų sparčiau už kainas, ir kaip finansuoti šiuos poreikius išlaikant tvarius valstybės finansus“, – pristatydamas svarbiausią kitų metų valstybės pajamų ir išlaidų planą antradienį Seime teigė ministras.
„Gynybai numatome penkis procentus BVP plius – nacionalinės divizijos sukūrimas, ginkluotės įsigijimas ir infrastruktūra reikalauja didelių sumų dabar. Šių darbų negalime išdėlioti keliems dešimtmečiams, pajėgumų reikia gerokai greičiau. Todėl dalį jų finansuojame skolintomis lėšomis aiškiai įvertindami ir būsimą jų aptarnavimo kainą“, – kalbėjo T. Valys.
Pasak jo, 2029-aisiais valstybės skola sieks apie 54 proc. BVP: „Tai reikšmingas augimas.“
T. Valio teigimu, didelę skolos augimo dalį lėmė sprendimai spartinti gynybos pajėgumus.
„Užbaigus didžiausius įsigijimus ir infrastruktūros darbus pradinis investicijų poreikis mažės“, – teigė ministras.
Anot T. Valio, stabilios valstybės pajamos ir ekonomikos augimas sudarytų sąlygas mažinti skolą po 2030 metų.
Finansų ministras tvirtino, kad kitais metais socialiai pažeidžiamų žmonių pajamos „ženkliai didės“: mokytojų, mokslo darbuotojų, trenerių atlyginimai „į rankas“ augs po 7,56 proc. (92–152 eurais), kultūros ir meno darbuotojų – 7,5 proc. (96 eurais), statutinių ir aplinkos apsaugos pareigūnų – 7,5 proc. (128 eurais), teisėjų padėjėjų ir sekretorių – 5,7 proc. (48 eurais).
Pensijoms kitąmet numatoma skirti papildomai 715,5 mln. eurų, socialinėms išmokoms indeksuoti – 142 mln. eurų: iš jų 112,1 mln. eurų – baziniams dydžiams, 11,8 mln. eurų – valstybinių pensijų bazei, 18,1 mln. eurų – vienišo asmens išmokai.
Ministras pabrėžė, kad prisiimti valstybės įsipareigojimai auga sparčiau nei pajamos iš ekonomikos augimo, o tai, anot jo, lemia valstybės biudžeto deficitą, didėjančią valdžios skolą.
Pasak T. Valio, daugiausia pajamų planuojama gauti iš pridėtinės vertės mokesčio – 8,3 mlrd. eurų: „Todėl vartojimo augimas išlieka pagrindiniu biudžeto pajamų šaltiniu.“
Ministras mano, kad 2027 metais jau bus juntamas pernai priimtų mokestinių pakeitimų poveikis: „Fiskalinis poveikis numatomas plius 206 mln. eurų“.
Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) administravimo gerinimo priemonių papildomai tikimasi surinkti iki 197 mln. eurų.
Ministro teigimu, kitąmet BVP augimas sieks 2,2 proc.: „O visą laikotarpį jį ribos silpnesnė išorės paklausa“.
2027 metais darbo užmokestis didės mažiau – 7,2 proc.: „Darbo užmokesčiui augant sparčiau nei infliacija, gyventojų perkamoji galia nuosaikiai didės per visą vidutinį laikotarpį.“
Projektą pateikus parlamente pirmas jo svarstymas numatomas lapkričio 19 dieną, o antrasis – gruodžio 1-ąją, kada bus paskirta priėmimo data.
Numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas kitąmet sieks 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir viršys ES šalims narėms taikomą Mastrichto kriterijų, siekiantį 3 proc.
T. Valys kartojo, jog daugiau ES valstybių, pavyzdžiui, Vokietija, Slovakija, Suomija, Bulgarija, Austrija ir Italija, viršys 3 proc. deficito ribą.
„Po paskutinio susitikimo su komisaru Valdžiu Dombrovskiu buvo patvirtinta, jog jau 12 šalių planuoja viršyti būtent šį deficitą. Praktiškai daugumos (ES narių – BNS) didesnės. Šiuo metu Europos Sąjungos vidurkis prognozuojamas 3,6 procento“, – kalbėjo ministras.
„Kalbant apie ES šalių valdžios sektoriaus skolą 2027 metais, tai Lietuva išliks tarp valstybių kartu su Liuksemburgu, Airija, Bulgarija, Kipru, Nyderlandais, Malta, kurios neviršys Mastrichto kriterijuje nustatyto 60 proc. BVP skolos pamatinės vertės“, – kalbėjo T. Valys.
Valdžios sektoriaus skola kitąmet turėtų pasiekti 48,2 proc. BVP. Šis rodiklis nesieks Mastrichto kriterijaus (60 proc.).
Pagal projektą gynybai kitąmet bus skiriama daugiau nei 4,8 mlrd. eurų, arba 5 proc. BVP.
Apie 150 mln. eurų papildomų lėšų kainuos valdančiųjų inicijuojamas paramos šeimai paketas.
2027-ųjų valstybės biudžeto pajamos turėtų siekti 22,2 mlrd. eurų (su ES lėšomis) – 5,2 proc. daugiau nei šiemet, o išlaidos – 27,9 mlrd. eurų – 1,3 proc. daugiau. ES ir kita finansinė parama sieks 3,2 mlrd. eurų.
Tuo metu savivaldybių biudžetai (be ES lėšų) kitąmet augs 10,6 proc. iki 8,14 mlrd. eurų.
Numatoma, kad „Sodros“ biudžeto pajamos, palyginti su laukiamu šių metų rezultatu, mažės 4,5 proc. iki 11,27 mlrd. eurų, o išlaidos augs 11,3 proc. iki 9,85 mlrd. eurų.
Privalomojo sveikatos draudimo fondo pajamos kitąmet augs 12,9 proc. iki 4,86 mlrd. eurų, o išlaidos – 10,5 proc. iki 4,76 mlrd. eurų.
Naujausi komentarai