- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Aplinkos ir Susisiekimo ministerijos liepos mėnesį pristatė planuojamus transporto taršos mokesčio pakeitimus. Pakeitimai palies praktiškai kiekvieną suaugusį šalies gyventoją, mat nuo 2025 m. planuojama taikyti vienkartinį taršos mokestį į Lietuvą iš kitų Europos Sąjungos (ES) šalių įvežamiems automobiliams ir įvesti metinį automobilių taršos mokestį visiems automobilių naudotojams, o tokių yra apie 1,3 mln.
Mokestis prieštarauja Europos Sąjungos teisei?
Anot Ligitos Girskienės, LVŽS frakcijos narės Seime ir šešėlinės Vyriausybės aplinkos ministrės, labiausiai neaišku, kodėl Vyriausybė pradėjo transporto taršos mažinimą nuo paprastų piliečių, kuriems ir taip nelengva sumokėti visas Valstybės nustatytas rinkliavas ir mokesčius.
„Be to, kyla pagrįstas klausimas ar „įvežimo mokestis“ neprieštarauja ES teisei, nes ES Teisingumo Teismas ne kartą pasisakė, kad iš kitų ES šalių įvežamų transporto priemonių apmokestinimas, kai toks apmokestinimas netaikomas vidaus rinkoje, prieštarauja Sutarties dėl ES veikimo nuostatoms. Tikėtina, kad Aplinkos ir Susisiekimo ministerijoms siūlomi mokesčių pakeitimai nėra suderinti su Teisingumo ministerijos teisininkais“, – sako L. Girskienė.
Pasak jos, tikriausiai nieko nebestebina, kad Lietuvos automobilių parkas yra vienas seniausių ES ir teigiama, kad transporto tarša per pastaruosius 15 metų padidėjo net 50 proc. Tačiau logiškai sunku paaiškinti, kodėl būtina šiuo pandemijos laikotarpiu, kai nemaža dalis gyventojų neteko pajamų šaltinio ir savo būtinuosius poreikius tenkina iš santaupų, kai šalyje drastiškai pabrango būtiniausi maisto produktai, elektra, dujos, įvesti dar papildomus mokesčius?
Negalės patenkinti būtinųjų poreikių
Gyventojai, nebegalėdami važiuoti senu automobiliu ir dėl nepakankamų pajamų, nebegalės patenkinti būtiniausių savo poreikių. Regionuose, o ir miestuose kai kurie žmonės automobilį, kuris dažniausiai yra apie 20 metų senumo, naudoja nuvykti į kapines, bažnyčią, ligoninę, parduotuvę, vaistinę. Jų kelionės būna retos, bet iš anksto planuojamos ir būtinos.
„Šiandien daugybė žmonių iš regionų važiuoja į miestą dirbti. Įvedus visuotinį metinį automobilių taršos mokestį, visi šie žmonės neteks galimybės eksploatuoti senų savo automobilių ir taip patirs ne tik dar didesnę finansinę, bet ir socialinę atskirtį, nes nebegalės nuvažiuoti pas gimines, į koncertą gretimame miestelyje ar nusipirkti būtiniausių prekių. Be to, regionuose visuomeninio transporto sistema yra visiškai sunaikinta. Nuvažiuoti iš atokesnio kaimo į artimiausią miestelį ar miestą, paprasčiausiai nėra galimybės”, – sako L. Girskienė.
Tačiau, puikiai žinodami situaciją, ministrai ir toliau aiškina, kad norint įgyvendinti ambicingus Europos Žaliojo kurso bei Klimato kaitos darbotvarkės rodiklius, būtini papildomi finansiniai šaltiniai.
Siūlomi kiti būdai surinkti papildomų lėšų
Pažaboti transporto taršą yra ir kitų, dar neįgyvendintų priemonių, kurios žmonių neapkrautų papildomais mokesčiais.
Štai, 2020 m. Valstybės kontrolės atlikto audito „Aplinkos apsaugos ir taršos prevencijos veiklos efektyvumas ir rezultatyvumas” išvadose nurodyta, kad aplinkos apsaugos sektoriuje neužtikrinamas tinkamas finansinių išteklių valdymas.
Aplinkos ministerija skiriamų asignavimų kasmet panaudoja vis mažiau, t.y. apie 60 proc. Viena pagrindinių priežasčių įvardijama tai, kad nepanaudojamos fiksuoto finansavimo programų lėšos, skiriamos konkretiems tikslams įgyvendinti. Iki 2020 m., pasak Valstybės kontrolės, 5 fiksuotose programose sukaupta 191,5 mln. Eurų likutis. O juk šios lėšos pirmiausia galėtų būti naudojamos aplinkos apsaugos sektoriaus problemoms spręsti.
Visai nekalbama apie verslo naudojamo taršaus sunkiasvorio automobilių parko papildomą apmokestinimą.
Taip pat nekalbama ir apie stambiosios pramonės deklaruojamų ir mokamų taršos mokesčių efektyvesnį surinkimą ir kontrolę. Viešai ne kartą buvo skelbiama, kad kai kurios didelės pramonės įmonės sąmoningai nedeklaruoja į aplinką išmetamų teršalų, nors jie randami gyvenamosios aplinkos ore. Tai reiškia, kad valstybė neužtikrina efektyvaus taršos mokesčio surinkimo.
Todėl būtina pirmiausia įdiegti ir efektyviai išnaudoti visas kitas, transporto išmetamą taršą, galinčias suvaldyti priemones:
– Sutvarkyti viešąjį transportą, pakeisti jį ekologiškesniu, padaryti patogų ir lengvai prieinamą kiekvienam žmogui.
– Apsvarstyti galimybę subsidijuoti savivaldybes, kad bent jau didžiuosiuose miestuose visuomeninis transportas būtų nemokamas.
– Didelį dėmesį ir lėšas skirti patogiai pėsčiųjų ir dviratininkų infrastruktūrai vystyti ir ne tik miestuose, bet ir regionuose.
– Skirti dėmesį visuomenės švietimui.
– Taikyti motyvuojančias priemones kasdieniam susisiekimui naudojantiems visuomeninį transportą ar kitas ekologiškas susisiekimo priemones.
– Priemiesčiuose vystyti aikštelių „Park & Ride“ tinklą ir kitas darnaus judumo priemones.
– Didinti subsidijas skatinant seną transporto priemonę keisti nauja ir mažiau taršia.
– Šios priemonės duos kur kas didesnį efektą siekiant mažinti transporto sektoriaus taršą, nei planuojamas papildomas apmokestinimas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Apklausa: 61 proc. gyventojų per pastaruosius metus įsigijo neapskaitytų prekių, nurodė vietas
Trys iš dešimties Lietuvos gyventojų – 29 proc. – pažįsta neapskaitytą arba nuslėptą darbo užmokestį gaunančių žmonių, rodo skaidraus verslo iniciatyvos „Baltoji banga“ užsakymu gegužę atlikta apklausa. ...
-
Gamtinių dujų kainos gyventojams nuo liepos turėtų nesikeisti3
Gamtinių dujų tarifai buitiniams vartotojams antrajam šių metų pusmečiui turėtų nesikeisti – jie liktų tokie pat, kaip balandį–birželį. ...
-
G. Skaistė: šešėlinė ekonomika Lietuvoje traukiasi rekordiniais tempais2
Šešėlinė ekonomika, arba nesumokamo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) dalis Lietuvoje traukiasi „rekordiniais tempais“, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. ...
-
Vyriausybė nutarė beveik keturis kartus padidinti „Invegos“ įstatinį kapitalą
Vyriausybė nutarė 3,8 karto padidinti valstybės valdomos nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) įstatinį kapitalą. ...
-
L. Kasčiūnas pasakė, ką finansuotų iš pratęsto bankų solidarumo įnašo
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad iš pratęsto bankų solidarumo įnašo gautų lėšų Lietuva galėtų finansuoti vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų įsigijimą. ...
-
Vyriausybė pritarė azartinių lošimų verslą griežtinančioms pataisoms
Vyriausybė trečiadienį pritarė azartinių lošimų verslą griežtinančioms pataisoms. Teigiama, kad jos užkirs kelią neatsakingiems azartiniams lošimams, stiprins probleminių lošėjų apsaugą ir didins sektoriaus skaidrumą. ...
-
Vyriausybė skyrė 5 mln. eurų Ukrainos mokyklų ir darželių atstatymui
Vyriausybė trečiadienį posėdyje Ukrainos švietimo sektoriui skyrė 5 mln. eurų. ...
-
Vien tik rūšiavimas neišsprendžia atliekų pertekliaus1
Klimato kaita vis dažniau įvardijama kaip viena didžiausių grėsmių ne tik aplinkai, bet ir ekonomikos augimui, socialiniam stabilumui. Prie klimato kaitos stipriai prisideda vis didėjantis energijos poreikių tenkinimas, perteklinis vartojimas, žemės ...
-
Vyriausybė – už bankų solidarumo įnašo pratęsimą dar metams
Vyriausybė trečiadienį pritarė dar vieneriems metams pratęsti pernai įvestą laikiną bankų solidarumo įnašą kaip papildomą lėšų gynybai šaltinį. Galutinį sprendimą turės priimti Seimas. ...
-
Vyriausybė siūlo pritarti tik daliai prezidento siūlytų transporto lengvatų6
Vyriausybė siūlo pritarti tik daliai prezidento Gitano Nausėdos pernai vasarą pasiūlytų viešojo transporto lengvatų pensininkams, vaikams, jų tėvams ir kai kurioms kitoms gyventojų grupėms. ...