Kainų komisija ketvirtadienį padidino kitų metų SGD tiekimo saugumo dedamąją 33,5 proc. iki 473,6 euro už megavatvalandę per parą.

Šį mokestį dujų vartotojai moka, nepriklausomai nuo to, ar dujas perka iš terminalo, ar iš kitų šaltinių, o didžioji jo našta atitenka didžiausiai dujų vartotojai šalyje - Jonavos trąšų gamyklai "Achema".

Kainų komisijos specialistai nurodo, kad kaina kyla, nes baigėsi 2013 metais surinktos SGD terminalo lėšos, kuriomis 2015 ir 2016 metais buvo mažinami išlaikymo kaštai (po 14,472 mln. eurų kasmet). Be to, planuojama, kad dujų vartojimo pajėgumai kitąmet sumažės 12,7 proc.

Iš SGD terminalo dedamosios taip pat kompensuojamas skirtumas tarp dujų prekybos įmonės "Litgas" reguliuojamiems energijos gamintojams parduodamos dujų kainos, kuri kitąmet augs 7,8 proc. iki 16,45 euro (be PVM) už megavatvalandę, ir dujų įsigijimo kainos iš Norvegijos "Statoil".

"Litgas" prognozuoja, kad kitąmet vidutinė dujų įsigijimo iš Norvegijos "Statoil" kaina sieks 22,74 euro už MWh, nors metų viduryje ji prognozavo apie 20 eurų. Anot "Litgas" vadovo, situacija pasikeitė dėl brangusių energetikos išteklių.

"Priežastys paprastos - šių metų viduryje buvo rekordiškai žemos dujų ir kitų išteklių kainos, natūraliai ištekliams brangstant, tas paveikė", - komisijos posėdyje sakė "Litgas" vadovas Vytautas Čekanavičius.

Į terminalo dedamąją įskaičiuojama terminalo skystinimo kainos viršutinė riba kitąmet padidės 39,3 proc. iki 361,84 euro už MWh per parą.

Galutines dujų kainas vartotojams Kainų komisija turėtų nustatyti iki lapkričio pabaigos.