Ministerijos duomenimis, valstybės paramos taip pat sulaukė 23 tūkst. žmonių, dirbančių apgyvendinimo ar maitinimo paslaugų srityje, bei virš 13 tūkst. dirbančiųjų apdirbamosios gamybos srityje. Subsidijos per prastovas pasiekė ir beveik 14 tūkst. darbuotojų, kurie dirba statybų ar transporto srityje.

„Nuo šių metų pradžios veikia naujas subsidijų už prastovose esančius darbuotojus mokėjimo modelis. Kompensuojame 100 proc. atlyginimo, siekiančio 963 eurus „ant popieriaus“. Tai darbdaviams padeda išsaugoti darbuotojus, o jiems – darbo vietas“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Anot M. Navickienės, didžiausios valstybės pagalbos sulaukė tos įmonės, kurių veikla karantino metu yra apribota ir patiria finansinių sunkumų. Paramą už darbuotojus per prastovas gali gauti ir kitos įmonės, kurios nuo pandemijos nukentėjo netiesiogiai, tačiau taip pat darbuotojams negali suteikti darbo.

„Pirmą kartą nuo pirmojo karantino paskelbimo pradžios registruotas nedarbas pradėjo mažėti. 2021 m. kovo 1 d. registruotas nedarbo lygis siekė 16,1 proc. ir buvo 0,3 proc. punkto mažesnis nei prieš mėnesį“, –  savo ruožtu teigė Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.

Nuo sausio mėnesio šalyje darbuotojų priimama daugiau, nei atleidžiama. „Sodros“ duomenimis, tiek sausio, tiek vasario mėnesiais darbuotojų buvo priimta 4000 daugiau, nei atleista.

Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, pernai kovą prastovas buvo paskelbę per 20 tūkst. įmonių – tai didžiausias skaičius visos pandemijos metu. Šiuo metu prastovas paskelbusių įmonių skaičius siekia 10 tūkst. Nuo sausio 1 d. prastovų subsidijos išmokėtos daugiau nei 20 tūkst. darbdavių, tam skirta beveik 100 mln. eurų. Nuo Vyriausybės darbo pradžios valstybės paramos sulaukė 160 tūkst. darbuotojų.