Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pranešė, jog šiemet pasirašius 24 ketinimų protokolus vėjo parkams tinkle rezervuota 1,1 GW, saulės – 0,41 GW, o kaupikliams – 0,22 GW galios.

Pasirašę ketinimų protokolus bei sumokėję finansinę garantiją, vystytojai įsipareigoja per trejus metus įgyvendinti projektus ir prijungti juos prie perdavimo tinklo.

Tuo metu rugsėjį–gruodį visiškai ar iš dalies patvirtinus 12 prašymų projektams papildomai rezervuota 1,5 GW galios, iš kurių vėjo parkams – 0,36 GW, saulės – 0,86 GW, o 715 megavatvalandžių (MWh) bendros talpos kaupikliams – 0,28 GW galios.

„Litgrid“ Atsinaujinančių išteklių centro vadovas Ignas Junevičius sako, kad didžioji dalis prašymų dėl rezervacijų tinkle per pastaruosius tris mėnesius buvo atmesti dėl netikslumų dokumentuose.

„Vystytojams ištaisius klaidas šiuos prašymus galėsime priimti artimiausiu metu. Šiuo metu jau esame pradėję ir naują elektros perdavimo tinklo galių rezervavimo ciklą, vystytojai toliau gali teikti prašymus“, – pranešime teigė I. Junevičius.

„Litgrid“ primena, kad rezervavus galią tinkle projektų vystytojai per penkias darbo dienas turi kreiptis dėl ketinimų protokolų pasirašymo. Jų jau pasirašyta dėl 4,1 GW saulės ir 2,8 GW vėjo leistinos galios. Dar 1,4 GW numatyta dviem jūrinio vėjo parkams.

Lietuvoje saulės ir vėjo elektrinių leistina generuoti galia perdavimo ir skirstymo tinkluose yra 2,3 GW ir sudaro beveik pusę viso šalies elektros gamybos pajėgumo.

Iki 2030 metų prie šalies perdavimo ir skirstymo tinklų tikimasi prijungi 4,4 GW saulės ir 5 GW vėjo elektros gamybos pajėgumų.