Kauno rajono daugiabučiuose penktadienį radiatoriai atvės. Tai pirmoji savivaldybė, kuri nusprendė baigti šildymo sezoną.
„Nešalta man, viršuje gyvenu, saulutė prišildo, dėl manęs gali išjungti“, – teigė moteris.
Bet kiti gyventojai – skeptiški.
„Truputį per anksti. Ypač, kai su mažais vaikais, blogai, kadangi dar praneša nulį, vieną laipsnį“, – sakė kita moteris.
Visgi, jei rajonas bėga nuo šilumos, šilumą teks susikurti patiems.
„Tada mes apsiauname kojines ir džemperį kokį nors“, – pasakojo moteris.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Vilniuje, nors ir apniukę, bundančios gamtos ir šilumos ženklų – ne vienas. Tačiau sostinė Kauno rajono pavyzdžiu neseks, užsukti radiatorių dar nežada.
„Kai tik matysime, kad šiluma laikosi ilgiau nei kelias dienas, priimsime sprendimą“, – teigė „Gijų“ Klientų komandos vadovė Rūta Jasiulionienė.
Koją kiša sinoptikai. O tiksliau, jų prognozės. Artimiausias kelias dienas iš eilės vidutinė lauko oro temperatūra neviršys 10 laipsnių.
„Jeigu mes naktį turime 2–3 laipsnius, o dieną 12–13, yra ant ribos, ar išlaikome temperatūrą“, – sakė R. Jasiulionienė.
Sostinės daugiabučių administratorius sako, kad kol kas gyventojai neatakuoja skambučiais, nes šilumos namuose nori.
„Dėl orų skirtumų tas srautas nėra didelis, sulaukėme keleto žmonių pasikreipimų su klausimu, kada planuojama“, – teigė „Civinity“ darbų vadovas Miglius Gumbrevičius.
Kaunui dar irgi per šalta.
„Savaitės prognozės paros norma – 6–7 laipsniai kol kas dar“, – pasakojo Kauno miesto savivaldybės atstovė Karolina Sakalauskienė.
Kada baigti šildymą sprendžia savivaldybės. Tačiau ir davus leidimą šiluma iš namų nedingsta per naktį. Daugumoje daugiabučių šilumos punktai nėra tokie išmanūs. Administratoriai fiziškai vyksta į kiekvieną pastatą ir rankiniu būdu užsuka sklendes.
„Mūsų atjungimas trunka tris darbo dienas, kadangi fiziškai vykstame atjunginėti objektų“, – sakė M. Gumbrevičius.
Vilnius sako, kad skubėti nesinori. Užpraeitą sezoną buvo pamoka. Šilumą atjungė per anksti, orai atvėso, miestui tai daug kainavo.
„Tai aišku, kad kainuoja, bet yra daug ir nematomų kaštų – klientų nepasitenkinimas, žmonėms nekomfortabilu“, – teigė R. Jasiulionienė.
Taupyti sveikata negalima.
Ministrė irgi mano, kad taupyti čia ne vieta.
„Taupyti sveikata negalima“, – teigė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.
Tačiau šis šildymo sezonas ir taip daugeliui kirto per kišenę.
Šilumininkai skaičiuoja, kad 60 kvadratinių metrų butui vidutinės šildymo išlaidos išaugo 150 eurų, palyginti su praėjusiu šildymo sezonu. Susimetė kelios priežastys.
„Viskas: PVM padidėjęs nuo 9 iki 21 proc., buvo smarkiai šaltesnė žiema, daugiau suvartota kilovatvalandžių“, – teigė Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.
Išaugo ir būsto šildymo kompensacijų poreikis. Prašymų 8 tūkst. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Bet ministrė ragina nesidrovėti, kreiptis, kam reikia.
„Mes ir biudžete buvome nusimatę didesnę sumą kompensacijoms, apie 80 mln. eurų, ir tikimės, kad jų užteks“, – sakė J. Zailskienė.
Neramus žvilgsnis ir kitą sezoną. Praėjusią savaitę gamtinių dujų kainos sumažėjo tik 4 proc., ir dujos vis dar kainuoja gerokai daugiau nei pernai. Tai ypač aktualu tiems, kurie šildosi namus individualiai.
„Dabartinės gamtinių dujų kainos signalizuoja, kad šildytis bus tikrai brangu, jeigu niekas nepasikeis“, – teigė M. Nagevičius.
Energetikos ministras sako, kad pavasarį šilumos ūkis nesiilsi. Nuo dabar iki rudens ieškoma būdų stabilizuoti kainas.
„Ieškoma sprendimo europiniu lygiu užpildyti saugyklas, kad kainos kaip įmanoma stabilizuotųsi pačioje rinkoje“, – pasakojo energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Ekspertai ramina, bent jau centralizuotam šildymui pagrindo panikai nėra. Čia svarbiau, kiek kainuoja biokuras.
„Neturėtų būti brangiau, atvirkščiai, matau pigimo tendencijų, neįtikėtina, kad dar antri metai bus šalti“, – teigė M. Nagevičius.
Ministras Ž. Vaičiūnas mano, kad mažinti PVM centralizuotam šildymui kitą šildymo sezoną nėra prasmės.
Naujausi komentarai