Dalis Kazachstano kompanijų vietoje Rusijos uostų savo krovinius planuoja gabenti per Klaipėdos uostą. Tai Rusijoje sukėlė šoką, pasirodė straipsnis apie tai, kad Naujasis šilko kelias paliko Rusiją už borto. Iki tol Rusijoje buvo tikinama, kad be Šilko kelio liks ir Lietuva, ir Latvija.

Patogiausias uostas - Klaipėda

Komentuodami, kodėl Naujasis šilko kelias renkasi Klaipėdos uostą, Kazachstano atstovai tikino, kad Klaipėdos uoste yra lankstesnės muitinės procedūros, uosto administravimas, patogi logistika.

„Klaipėdos uostas yra neužšąlantis, jis laikomas vienu iš perspektyviausių verslo krypčių ir ypač patrauklus tranzitinis taškas“, - taip apie Klaipėdos uostą atsiliepė vienos iš Kazachstano logistikos kompanijų „KTZ Express“ prezidentas Sanžaras Eliubajevas.

Dėl šio pasirinkimo Rusijoje buvo nusistebėta, nes manyta, kad bendra Muitų sąjunga visas šalis, kurios į ją įeina, pririš prie Rusijos.

Aiškėja, kad Kazachstanas ir taip jau turintis su Rusija daug bendrų konteinerinių pervežimų projektų, nenori su ja susieti viso savo tranzito verslo. Todėl kazachai renkasi ir kitų šalių  patogius uostus. Kartu su Kazachstano kroviniais į Klaipėdos uostą bus pritraukti ir Kinijos krovinių srautai.

Panašiai elgiasi ir Baltarusija. Ji savo eksporto ir importo krovinius išdalino tarp trijų šalių – Lietuvos, Latvijos ir Ukrainos. Per Lietuvą keliauja didžiausias Baltarusijos krovinių kiekis, nes Klaipėdos uostas yra arčiausiai ir patogiausias Baltarusijos verslui. Tačiau nemažų pretenzijų į Baltarusijos, o toliau ir Kazachstano, Kinijos krovinius turi ir Latvija. Tik Latvijos uostai yra užšalantys. Lygindami Klaipėdos ir Latvijos uostus, šios šalies ekspertai pagrindiniu argumentu nuolat iškelia tai, kad Klaipėdos uostas mažai turintis prie uosto laisvų žemių. Kai Klaipėdos uostas vis garsiau kalba apie didžiules uosto ir logistikos vystymo teritorijas pietinėje dalyje, latvių argumentai dėl teritorijų trūkumo šalia Klaipėdos uosto vis mažiau betenka prasmės. 

Konkurencija su Latvija

Šiuo metu tarp Latvijos uostų ir Klaipėdos vyksta tarsi lenktynės, kurie uostai daugiau laimės iš Baltarusijoje prie Minsko Kinijos statomo industrinio parko „Didysis akmuo“. Bendra 8 milijardų eurų šio projekto suma atrodo patraukliai.

Nors šiame etape dėl „Didžiojo akmens“, o taip pat Kazachstano ir Kinijos krovinių geresnes pozicijas turi Lietuva ir Klaipėdos uostas, Latvija neketina taikstytis su antraeiliu vaidmeniu šiame regione.

Rusijos krovinius prarandantys Latvijos geležinkeliai į „Didįjį akmenį“ žvelgia kaip į viena svarbiausių galimybių praplėsti gabenamų krovinių kiekį.

Tuo tarpu Rusijoje tikinama, kad nei Klaipėdai, nei Latvijos uostams dėl „Didžiojo akmens“ nėra prasmės draskytis ir konkuruoti tarpusavyje. Nors ekonominė ir geografinė logika sako, kad industriniam parkui šalia Minsko patogiausi uostai yra Klaipėda, o po to Ryga, Ventspilis, pagal Rusijos ekspertų vertinimus, Naujojo šilko kelio kroviniai neis per tuos uostus.

Klaipėda ar Kaliningradas?

Kodėl Naujasis šilko kelias aplenks rytinės Baltijos šalis – Lietuvą, Latviją ir Estiją? Rusijos vertinimu, viena iš priežasčių esanti ir tai, kad šių šalių vadovybės užimančios  pernelyg kietas pozicijas Rusijos atžvilgiu. Neva Rusija įspėjusi Baltijos šalis, kad į jų uostus krovinių mažės ne tik iš pačios Rusijos, bet ir iš Azijos regiono. 

Rusijoje manoma, kad ji gali diktuoti sąlygas pagrindinėms „Naujojo šilko kelio“ strateginėms partnerėms – Kinijai, Kazachstanui ir Baltarusijai.

Taip kalbėdama Rusija traukia ir tokius argumentus, kad nė viena iš Baltijos šalių nėra Naujojo šilko kelio finansavimo mechanizmo – Azijos industrinio vystymo banko steigėja. Šio banko steigėja mūsų regione be Rusijos ir Baltarusijos dar yra ir Lenkija, todėl kroviniai eis per Lenkijos Gdansko uostą. Rusijoje kaip svarbus Naujojo šilko kelio uostas buvo minimas ir Kaliningradas.

Bet tuo pačiu metu, kai Rusija eliminuoja Baltijos šalis iš Naujojo šilko kelio, Lietuvoje ir Klaipėdoje lankosi Kinijos, Kazachstano verslininkai, kurie realiai mato, kad patogiausia Naujojo šilko kelio linija iš Minsko yra per Klaipėdos uostą.

Autostrada į Baltarusiją

Naujasis šilko kelias – ne tik krovinių srautas iš Kinijos ir Kazachstano į Minską, o po to į Vakarų Europą ir tikėtina per Klaipėdos uostą.

Šis kelias apima daugybę ir kitų įdomių projektų. Vienas iš tokių 6 milijardų dolerių vertės mokamo 1956 kilometrų ilgio keturių juostų automobilių kelio iš Kazachstano per Rusiją iki Baltarusijos statyba. Šio kelio statybos projektą kuruoja Rusijos UAB „Ruskaja holdingovaja kompanija“. Ši kompanija planuoja pradėti statyti kelią 2017 metais, o atiduoti eksploatuoti 2019 metais. Žinant Rusijos biurokratiją ir tai, kad kelio statybai dar net neišpirkti sklypai, tai būtų kažkas neįtikėtino.

Keista ir tai, kad būtų statomas tik 1956 kilometrų ilgio naujas kelias, nors nuo Kazachstano sostinės Astanos iki Baltarusijos Minsko yra 3450 kilometrų.

Kyla ir kitas klausimas, kur į Minską automobiliniu transportu atvykę kroviniai keliautų toliau? Vienas iš patogiausių maršrutų būtų Klaipėdos uosto ro ro keltai.

Naujos autostrados iš Kazachstano į Baltarusiją statytojai pristato, kad ji būtų pagrindinis konkurentas laivybos linijoms tarp Kinijos ir Vakarų Europos. Dabar kroviniai iš Šanchajaus į Hamburgą laivais per Sueco kanalą keliaujantys 45 paras, geležinkeliais per Rusiją 15-25 paras, o gerais automobilių keliais, kurių dabar per Rusiją nėra, – 10-15 parų.