Šilumos tiekėjams drastiškai padidinus centrinio šildymo įkainius, daugiau darbo sulauks ir antstoliai. Šie neabejoja kitąmet turėsiantys ilgesnius skolininkų sąrašus.

Po kelių mėnesių už šilumą ir už karštą vandenį teks brangiau mokėti visų šalies miestų ir rajonų gyventojams. Šalies didmiesčiuose yra nemažai šeimų, kurios iki šiol tebėra slegiamos prieš ketverius ar penkerius metus susikaupusių skolų komunalininkams, daugiausia – šilumos tiekėjams.

Tebeslegia senos skolos

Po kelių mėnesių už šilumą ir už karštą vandenį teks brangiau mokėti visų šalies miestų ir rajonų gyventojams. Šalies didmiesčiuose yra nemažai šeimų, kurios iki šiol tebėra slegiamos prieš ketverius ar penkerius metus susikaupusių skolų komunalininkams, daugiausia – šilumos tiekėjams.
„Augant mokesčiams už komunalines paslaugas, daugėja ir skolininkų. Kol kas masinio antplūdžio vykdomųjų dokumentų nesulaukėme, bet žinodami, kiek ketinama didinti šildymo įkainius, galime neabejoti, kad kitąmet skolininkų padaugės“, – įsitikinusi antstolė Sonata Vaicekauskienė.
Pašnekovė užsiminė, kad antstolius pasiekia tik piktybinių skolininkų pavardės. Komunalinių paslaugų įmonėms su dauguma įsiskolinusių gyventojų iki šiol pavykdavo susitarti geranoriškai, skolas jie mažina pagal sudarytus grafikus.
Šilumos tiekimo įmonės taip pat nerimauja, kad skolininkų sąrašai gali pailgėti jau šį rudenį. Todėl siūlo vartotojams galimybę už šildymą mokėti nedidelėmis sumomis, bet visus metus.

Užsienyje – lyg į vandenį

Antstoliai nuogąstauja, kad padidėjus mokesčiams ir pablogėjus visai šalies ekonominei būklei skolų slegiami tautiečiai plūstelės į užsienį. Tuomet surasti skolininką ir išsireikalauti sumokėti pinigus būna kur kas sunkiau.
Kol Lietuva nebuvo prisijungusi prie Šengeno erdvės, piktybiniams skolininkams būdavo skelbiama paieška, ir šie, išvykdami į užsienį arba grįždami iš jo, įkliūdavo pasienyje. Pastaruoju metu net ir tokie asmenys be jokių kliūčių gali išvykti į užsienį ir dingti. Tokiu atveju skolininko paieškas tenka tęsti pačiam kreditoriui.
„Skolininkai neskuba legalizuotis užsienyje. Oficialiai jie tebegyvena Lietuvoje, tačiau jų rasti neįmanoma. Be papildomos informacijos ar netgi pažįstamų pagalbos surasti skolininką užsienyje gana sunku. Nebent jis pats išsiplepėtų ir pasisakytų, kur gyvena“, – kalbėjo antstolis Andrius Bublys.

Daina be galo

Inga Karalienė, Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė, pripažįsta, kad surasti skolininką užsienyje nelengva, tačiau kreditoriai per anksti nuleidžia rankas.
„Žmonės mano, kad neįmanoma priversti užsienyje dirbančio skolininko grąžinti pinigus. Taip, procesas pailgėja, tačiau išeičių yra. Visoje ES galioja tvarka, kad pats išieškotojas turi kreiptis į savo šalies teismą, kuris išduoda ES erdvėje galiojantį dokumentą, o šis pateikiamas užsienio valstybės antstoliams. Lietuvoje dirbantys antstoliai gali pakonsultuoti, kaip pasinaudoti šia teise“, – drąsino I.Karalienė.
Tiesa, antstoliai pripažįsta, kad Lietuvoje skolininkų teisės ginamos labiau nei kreditorių.