Valdžia nubrėžė Šilumos ūkio reformos gaires – šilumos gamyba ir šilumos tinklai bus atskirti, taip bus nukirsti monopoliniai šilumininkų saitai ir didinama gamintojų konkurenciją.

Ekspertai ir rinkos dalyviai sako, kad mažesniuose miestuose toks modelis naudos vartotojams neduos, penktadienį informuoja „Verslo žinios“.

Savivaldybės, ekspertai ir verslas įspėja, kad Vilniaus šilumininkams sukonstruotos priemonės visiškai netiktų mažesniems miestams.

Lietuvos energetikos instituto Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos vadovas Vaclovas Miškinis įspėja, kad toks šilumos gamybos ir tiekimo atskyrimas jokioje kitoje šalyje nebuvo atliekamas, todėl nėra ir patirties, kaip tai reikėtų daryti.

Anot jo, viltis, kad atskyrus šilumos gamybą ir šilumos tiekimą, sumažės šilumos kaina vartotojams – tik teorinė. „Jei iš šilumos tinklų atimsime gamybos pajėgumą ir paliksime tik vamzdynus, kuriais tiekiama įvairių gamintojų šiluma, nelabai aišku, iš kur ta įmonė gaus lėšų vamzdynams prižiūrėti, remontuoti, atnaujinti. Tam įmonei reikia skolintis, o finansiškai tai padaryti kebliau, jei įmonė mažesnė", – aiškina V.Miškinis.

„Vilniuje valdžios priešai yra „Dalkia„, ICOR ir meras Artūras Zuokas, o Kaune – termofikacinę elektrinę valdantis „Gazprom“. Susidaro įspūdis, kad padėtis Vilniuje ir Kaune diktuoja visą šilumos ūkio strategiją ir neleidžia valdžiai priimti racionalių, visam šilumos ūkiui naudingų sprendimų“, – svarsto Vilniaus Gedimino technikos universiteto Pastatų energetikos katedros profesorius, Europos Komisijos energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas.