„Ta situacija yra tokia, kad akivaizdžiai matome, kad infliacijos mažėjimo procesas tebesitęsia. Jis iš principo vyksta taip, kaip ir planuota. Turime, kad pagrindinė infliacija sumažėjo iki 2,2 proc. Ir tai yra labai arti to tikslinio infliacijos lygio, kurio ir siekia ECB“, – penktadienį LRT radijui teigė ECB valdybos narys G. Šimkus.

Motyvuodamas dabartiniu neapibrėžtumu, LB vadovas neįvardijo, koks galėtų būti ECB sprendimas birželį.

„Makroekonominiu aspektu kambarys, švelniai tariant, yra pritemęs, yra daug neapibrėžtumų. Eiti į priekį reikia, bet eini į priekį atsargiai, pasverdamas kiekvieną žingsnį“, – sakė G. Šimkus.

Vis dėlto, jo teigimu, mažesnis nei 2,25 proc. Euribor rodiklis rodo, kad rinkoje egzistuoja lūkesčiai, jog palūkanos bus mažinamos toliau. 

Lietuvos centrinio banko vadovas mano, kad palūkanų sumažėjimą Lietuvos gyventojai ir verslas jaučia jau dabar.

„Finansų rinkose vis tik labiausiai veikia lūkesčiai ir tada būna (klausimas – BNS), ar išsipildo tie lūkesčiai, ar ne. Jeigu pasižiūrėtume Euribor (...), tai jis jau prieš kurį laiką yra ties šituo (mažesniu – BNS) lygiu. Tie, kas turi paskolas, tai turbūt priklauso nuo konkrečios paskolos palūkanų perkainavimo datos, bet jie arba jaučia, arba greitu metu pajus“, – aiškino LB vadovas.

Jo teigimu, JAV vykdoma politika kuria netikrumo aplinką, o tai neigiamai veikia ekonomikos aktyvumą.

„Verslas prieš investuodamas nori žinoti, kokia bus situacija. Vartotojas, ypač prieš įsigydamas didesnį daiktą, nori žinoti, kad jo pajamos augs ir viskas bus gerai. Taigi šitie dalykai yra atidedami – mes matome ir mažesnes investicijas, ir atsargumą vartojant“, – teigė G. Šimkus. 

ECB ketvirtadienį septintą kartą nuo pinigų politikos švelninimo ciklo pradžios pernai birželį sumažino bazines palūkanas.

Pagrindinė iš trijų ECB nustatomų bazinių palūkanų normų – naudojimosi indėlių galimybe palūkanų norma – sumažinta iki 2,25 procento.

Naujos palūkanų normos įsigalios balandžio 23-iąją.