Be to, komitetas nori pateikti Seimo Statuto pataisas, apibrėžiančias, kada įstatymai Seime priimami ypatingos skubos ar skubos tvarka. TTK tam pritarė bendru sutarimu, be balsavimo.

„Teks prie to dirbti“, – konstatavo komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė.

TTK narys konservatorius Stasys Šedbaras pasiūlė surinkti informaciją, kaip pataisų priėmimas ypatinga skuba ar skuba vyksta kitose šalyse. Komitetas tam pritarė. Informacija komitetui turės būti pateikta vėliausiai po trijų savaičių.

„Mes nesame unikalūs ir kitos šalys tą ypatingą skubą turi“, – teigė S. Šedbaras. 

Seimo Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis pasiūlė išsamiau aptarti procedūras, kaip ateityje skubos tvarka galėtų būti priimamos pataisos.   

TTK tikisi, kad iki rudens visos pataisos bus parengtos ir spalį priimtos.

KT neseniai pripažino, kad Miškų įstatymo pataisos buvo priimtos ypatingos skubos tvarka, nors taip gali būti priimami tik išskirtiniais, konstituciškai pagrįstais atvejais.

Aplinkos apsaugos komiteto, kur prieš dvejus metus svarstant urėdijų reformą kilo daugiausia diskusijų, nariai BNS anksčiau skirtingai vertino galimas KT sprendimo pasekmes: vieni sako, iš naujo priimant įstatymą Seime, procesas bus politizuotas, kiti mano, jog gali būti keičiamas ir jo turinys, o treti – jog valdantieji nebeturės pakankamai balsų, nes jų neberems opozicija, kuri prieš dvejus metus balsavo už reformą mainais į PVM lengvatą šildymui. 

Į KT 2018 metų sausį kreipėsi trys dešimtys Seimo opozicinių frakcijų parlamentarų. Jie nurodė, kad Miškų įstatymo projektas nebuvo tinkamai teisiškai įvertintas, negauta išvada dėl antikorupcinio poveikio, be to, urėdijų teisinis reguliavimas yra neaiškus, pavyzdžiui, pagal kokius kriterijus turėtų būti nustatomas jų skaičius.

Valstybinių miškų urėdija įregistruota pernai sausį – ji sujungė visas 42 šalies urėdijas. 

Konstitucinis Teismas nutarimo įsigaliojimą atidėjo iki gruodžio 2 dienos.