Laikiną valstybės pajamų sumažėjimą kompensuotų įplaukos iš vartojimo mokesčių žmonėms atsiėmus pensijai kauptus pinigus. Be to, toks sprendimas leistų atgaivinti Lietuvos konkurencingumą ir išjudinti jau kelerius metus stagnuojantį darbo našumą, skelbia LLRI.
„Įmonių motyvacija investuoti Lietuvoje yra jau kurį laiką sumažėjusi ir mes matome, kad įmonės vis labiau diversifikuoja savo investicijas ir išmokusios investuoti užsienyje, žinoma, didina savo investicijų dalį ten“, – trečiadienį žurnalistams sakė LLRI prezidentė Elena Leontjeva.
„Dabar yra pats laikas leisti įmonėms jų uždirbtą pelną reinvestuoti Lietuvoje nebaudžiant jokia papildoma mokesčio našta“, – pridūrė ji.
„Jeigu mes sakytume, kad tai yra laikinas biudžeto pajamų sumažėjimas, mes turime unikalų šansą, nes iš antros pakopos pensijų išmokų padidėjęs vartojimas sukelia neplanuotas PVM pajamas į biudžetą“, – aiškino LLRI prezidentė.
Instituto teigimu, šalies ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių – darbo našumas stagnuoja ties ES vidurkiu, o darbo užmokesčio sąnaudos kasmet sparčiai auga.
Pasak E. Leontjevos, pramonės perspektyvas blogina ir karas Artimuosiuose Rytuose, galintis lemti žaliavų tiekimo sutrikimus: „Įmonės per savo investicijas užtikrintų ekonomikos, darbo vietų augimą ir tikėkimės, kad tokiu būdu nuosmukio mums pavyks išvengti“.
„Tvariam ekonomikos augimui būtina, kad įmonėms apsimokėtų plėsti veiklą ir kurti darbo vietas čia, Lietuvoje, o ne užsienyje. Tam būtini investicijoms draugiški mokesčiai, ypač kai Lietuvos pramonę slopina trečdaliu aukštesnės nei ES vidurkis energijos kainos bei ketvirtadaliu nei kitose šalyse brangesnės verslo paskolos“, – rašoma LLRI pranešime.
Pasak instituto ekspertų, iki šiol investicijų neapmokestinimo sprendimą stabdė baimė pirmais metais netekti dalies įplaukų, tačiau dabar atsidarė galimybių langas kompensuoti šį laikiną pajamų sumažėjimą.
„2026 metų valstybės biudžetas buvo patvirtintas remiantis prielaida, jog iš antrosios pakopos pensijų fondų pasitrauks 20 proc. kaupiančiųjų, tačiau jau per pirmąjį metų ketvirtį pasitraukė dukart daugiau žmonių. Didelę pensijų santaupų dalį skyrus vartojimui, tai padidins valstybės biudžeto įplaukas iš vartojimo mokesčių ir leis kompensuoti laikiną pelno mokesčio pajamų sumažėjimą“, – teigia LLRI.
Pasak jo, vidutiniu laikotarpiu biudžeto pajamų mažėjimą kompensuos ir augantis ekonomikos produktyvumas bei įmonių pelningumas.
Investicinio projekto lengvata neprieinama daugeliui įmonių
Pasak instituto, šiuo metu galiojančia vadinamojo investicinio projekto lengvata teoriškai siekiama paskatinti aukštųjų technologijų diegimą pramonėje, tačiau praktiškai ji neprieinama daugeliui įmonių.
E. Leontjevos teigimu, lengvata gerina investicinę aplinką, tačiau ją riboja administracinė našta – įmonės turi įrodyti investicijas į technologijas, gamybą ar paslaugas: „Visa tai yra absoliučiai nereikalingi įrodinėjimai.“
Tikimasi, kad pelno mokestis visoms įmonėms galėtų būti nebetaikomas nuo kitų metų.
Šiuo metu standartinis pelno mokesčio tarifas siekia 17 proc., lengvatinis – 7 proc., 0 proc. pelno mokestis taikomas naujai įregistruotoms įmonėms pirmus dvejus metus, jei jos atitinka kriterijus.
Naujausi komentarai