Ministerija siūlo didinti baudas už nelegalų darbą ir jas skaičiuoti nuo įmonių apyvartos, tuo metu darbdaviai tam nepritaria.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas teigė, kad pakeitimų dėl nelegalaus darbo kontrolės tikslas – kad kuo daugiau žmonių dirbtų legaliai.

„Siekiame kad būtų daugiau patikrinimų – bent du kartus – nelegalaus darbo ir bent tris kartus didesnės baudos už nelegalų darbą“, – tarybos posėdyje sakė viceministras.

Siūloma, kad baudos įmonėms už nelegalų darbą siektų 2,5 proc. apyvartos, bet ne mažiau nei trys minimalūs atlyginimai (2,8 tūkst. eurų) ir ne daugiau nei 0,5 mln. eurų. Už pakartotinį pažeidimą jos siektų 5 proc. apyvartos, bet ne mažiau nei 6 MMA (5,5 tūkst. eurų) ir negalėtų viršyti 1 mln. eurų. Dabar didžiausia bauda siekia 5,8 tūkst. eurų.

Suklydę darbdaviai galėtų atsipirkti minimalia bauda, siekiančia tris minimalias algas (MMA), jei darbdavys įformintų įdarbinimą ir legaliai išmokėtų atlyginimą (bent 3 MMA).

„Šiai dienai, kaip ir numatyta įstatyme, kad turėtų būti įdarbintas darbuotojas, kuris dirbo, o faktiškai nebuvo pranešta, kad jis dirbo, bet tai nelabai veikia, tai siūlome ištaisyti ir patobulinti. (...) Tais atvejais, kai nustatome, kad žmogus jau dirba, tai turi būti pranešta „Sodrai“ ir tam žmogui turi būti legaliai sumokėti bent trys MMA“, – kalbėjo V. Šilinskas.

Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidiumo narė Aurelija Maldutytė pabrėžė, kad darbdavių atstovai pritaria baudų didinimui už nelegalų darbą, tačiau nesutinka, kad jis priklausytų nuo apyvartos.

„Su šešėliu turime visi kovoti, mums pakeitimai atrodo priimtini, esant kai kuriems papildymams arba pakeitimams. Kalba eina apie baudos nustatymą, mūsų nuomone, baudos visiems turėtų būti nuo 3 iki 12 MMA. Tas baudos dydis, kuris yra nuo apyvartos, yra neteisingas, nes apyvarta nelygu pelnui ir įmonės yra labai skirtingos, tai yra neadekvatu, šitas dydis neturėtų likti“, – posėdyje sakė A. Maldutytė.

Tuo metu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė pabrėžė, kad baudos turi būti atgrasančios ir skatinančios verslus dirbti sąžiningai.

„Didesnės baudos – labai gerai, ir sveikiname baudų apskaičiavimą pagal apyvartą, bauda turi būti atgrasanti ir nebūtinai inspektoriai turi skirti maksimalią baudą, bet tas, kas veikia nesąžiningai, turi jausti realybę, kokią baudą gali gauti“, – kalbėjo I. Ruginienė.

A. Maldutytė taip pat užsiminė, kad šiuo metu pranešti „Sodrai“ apie darbuotojo darbo pradžią reikia prieš vieną dieną, tačiau ji siūlo vadovautis kitų Baltijos šalių patirtimi ir numatyti galimybę pranešti, pavyzdžiui, valandą iki darbo pradžios.

Siekiame kad būtų daugiau patikrinimų – bent du kartus – nelegalaus darbo ir bent tris kartus didesnės baudos už nelegalų darbą.

 

Pasak viceministro V. Šilinsko, stebima problema, kad nelegaliai dirbti nori ir patys darbuotojai, ypač kai jie – skolininkai, todėl siekiama sudaryti jiems sąlygas grįžti į darbo rinką mažinant išskaitas iš atlyginimo.

„Mūsų sistema – jei turime skolininką, išspaudžiame per porą metų kaip citriną ir išmetame, o paskui jau jis lieka bedarbiu ir visos visuomenės problema. Mūsų siūlymas – mažinti išskaitas, kad skolininkas galėtų dirbti ir pragyventi, kad jis neiškristų iš darbo rinkos, toliau dirbtų ir skolas grąžintų“, – sakė V. Šilinskas.

Siūloma, kad iš skolininko minimalios algos būtų atskaitoma 10 proc. vietoje dabartinių 20-30 proc., tarp 1 ir 2 MMA – 30 proc., o virš 2 MMA išskaitymams kreditoriams būtų skiriama 50 procentų.

Be to, bedarbiams pradėjus dirbti siūloma numatyti galimybę išeiti iki 12 mėnesių „skolų atostogų“.

Taip pat numatoma, kad skolininkas turėtų galimybę pasinaudoti bankroto procesu prieš prarandant paskutinį būstą. Dabar 4 tūkst. eurų skolos neišieškojus per 18 mėnesių skola gali būti išieškoma iš skolininko paskutinio būsto. Šiuo metu apie 20 proc. skolininkų viršija šią ribą. Siūloma ją susieti su fizinio asmens bankroto riba (25 MMA arba apie 23 tūkst. eurų) ir prailginti išieškojimo terminą (50 mėnesių). Teigiama, jog po pakeitimų rizika prarasti namus liktų tik 4 proc. skolininkų, bet ir jie galėtų pasinaudoti bankroto procedūromis.

Pritarus Trišalei tarybai būtų daugiau paramos atleistiems darbuotojams. Šiuo metu atleisti asmenys (bankroto atveju arba išdirbę įmonėje 5-20 metų) gali pretenduoti į tam tikras išmokas, tačiau pakeitimais siūloma suteikti galimybę gauti ne tik išmokas, bet ir reikiamą perkvalifikavimą ar subsidijas įdarbinant per Užimtumo tarnybą.

Siūloma, kad atliekant statybos darbus be skaidriai dirbančiojo ID kodo tai būtų laikomas nelegaliu darbu. Tuo metu nedeklaruotu darbu būtų laikoma ir darbo laiko apskaitos netvarkymas.

Be kita ko, siūlomas pažeidėjų viešinimas – Valstybinėje darbo inspekcijoje būtų viešinama informacija apie pažeidimus.