Tai trečiadienį nusprendė Seimo Etikos ir procedūrų komisija. Jos išvadoje nurodoma, kad Seimo statutas nenumato galimybės neužsakyti tokio vertinimo, kai to reikalauja penktadalis parlamentarų.

Seimo etikos sargai konstatavo, kad Seimo valdyba turi peržiūrėti ekspertų vertinimo konkurso techninę specifikaciją bei kainą ir skelbti naują konkursą.

„Tvarkietis“ Algimantas Dumbrava įsitikinęs, kad „valdybai pritrūko politinės valios ir noro“.

„Statute niekur nėra numatyta, kad pirkimas negali vykti antrą kartą, jeigu vieną kartą dėl kokių tai priežasčių neįvyko“, - teigė komisijos narys.  

„Tai pavojingas precedentas (...)“, - komisijos posėdyje pareiškė liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen, pasipiktinusi Seimo valdybos sprendimu nerengti antro konkurso, neįvykus pirmajam. Pasak jos, už ekspertizę buvo pasiūlyta „neadekvati kaina“.

„Valdyba politiškai savivaliauja, nes nori prastumti nelogišką įstatymą, kuris pakenks regionams. Mes iki tiek nusižeminome, kad mokslininkui, kuris visą gyvenimą studijavo, mokėsi, ekspertizei norime pasisamdyti už 100 eurų. Atsiprašau, prostitute ima daugiau už valandą“ , - pridūrė konservatorius Antanas Matulas.

Tuo tarpu Justas Džiugelis teigė, kad ne ekspertų vertinimo kaina yra svarbiausia.

„Visi ekspertai dažniausiai orientuojasi į darbo rezultatą, o ne į kainą, todėl jeigu kalbame apie akademikus, jie visgi labai svarbu reputacija ir prisidėti prie tam tikrų projektų“, - teigė parlamentaras.

Socialdemokratų frakcijos vadovas Andrius Palionis įspėjo, kad be ekspertų vertinimo urėdijos reforma Seime įstrigtų.

„Šitas įstatymo projektas (dėl ūrėdijų reformos - BNS) bus bet kada stabdomas, nes paprašius ekspertinės išvados, nes ji yra teisės aktą lydintis dokumentas ir komitetuose, ir posėdžių salėje. Jeigu nepriimsime sprendimo, kad atsirastų ekspertinis vertinimas, tai ne tik kad rudenį, bet ir kitais metais galime reformos neturėti“, - teigė A.Palionis.

Komisija gavo Aplinkos apsaugos komiteto nario Lino Balsio ir parlamentinės liberalų frakcijos prašymą ištirti galimai neteisėtą Seimo valdybos sprendimą neužsakyti pakartotinio vertinimo. Pirmasis konkursas neįvyko, kadangi ekspertams už darbą tebuvo skirta 100 eurų, todėl jų neatsirado.

Seimo valdyba kvietimus įvertinti reformą buvo išsiuntusi bendrovėms „KPMG Baltic“, „Deloitte Lietuva“, „Ernst&Yuong Baltic“, „Pricewarerhouse Cooper“, o taip pat Kauno miškų urėdui Sauliui Lazauskui, Aleksandro Stulginskio, Vytauto Didžiojo, Mykolo Riomerio, Vilniaus Gedimino technikos ir Vilniaus universitetams.

Pretenzijas dėl pirkimo sąlygų pateikė Lietuvos žaliųjų judėjimas, Miškininkų sąjunga, o įmonė „Ernst&Yuong Baltic“ priekaištavo dėl per mažos kainos ir per trumpo ekspertizės laiko.

Reformą nepriklausomi ekspertai turėjo įvertinti Seimo valdybos sprendimu - valdyba gavo maždaug 50 parlamentarų iš liberalų, socialdemokratų, „tvarkiečių“, lenkų ir konservatorių frakcijų bei Mišrios Seimo narių grupės prašymą dėl tokio vertinimo.

Prašymą dėl jo buvo parėmę ir „valstiečių“ frakcijos nariai Kęstutis Smirnovas bei Valerijus Simulikas, bet vėliau jie savo parašus atsiėmė. Seimo statutas numato, kad pataisų ekspertinis vertinimas privalo būti pateiktas, jeigu to reikalauja penktadalis Seimo narių.

Reformos ekspertizės  reikalaujantys parlamentarai norėjo gauti atsakymus į beveik 10 klausimų - koks valstybinių miškų valdymo modelis taikomas kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, ar Lietuvoje siūlomas centralizavimas sumažins korupciją ir didins skaidrumą, o medienos pramonei bus sudarytos palankesnės sąlygos apsirūpinti žaliava, kiek miškų ūkio pertvarka pareikalaus išlaidų iš biudžeto, kokia bus jos įtaka darbo vietų kūrimui ir išlaikymui, koks reformos kaštų ir naudos santykis bei ekonominis pagrįstumas. Taip pat buvo prašoma palyginti siūlomą miškus valdysiančios įmonės statusą su kitais statusais.

Planuojama urėdijų  pertvarka jau buvo svarstoma Kaimo reikalų ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetuose. Kaimo reikalų komitetas siūlomai pertvarkai pritarė, tuo metu Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ne, tačiau nusprendė, kad prie reformos svarstymo dar gali grįšti, kai bus gautas nepriklausomų ekspertų vertinimas.

Urėdijų pertvarkos planas numato, kad vietoj Generalinės urėdijos ir 42 rajonuose esančių   urėdijų  bus įsteigta 25 skyrius turinti viena valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“, kuriai pradėjus veikti valstybinių miškų turtas bus naudojamas efektyviau. Prie šios įmonės ketinama prijungti ir Miškotvarkos institutą, kuriame dabar dirba 96 žmonės, o ateityje jų liks perpus mažiau.

Dabar visus valstybinius miškus valdo Generalinė miškų   urėdija  ir 42 miškų   urėdijos, jose dirba apie 4 tūkst. miškininkų.