Tai reiškia, kad iki savivaldybės nustatytos minimalios vertės pirmas būstas nebūtų apmokestinamas. Ją viršijančiai daliai iki 200 tūkst. eurų būtų taikomas 0,1 proc., daliai nuo 200 tūkst. iki 400 tūkst. eurų – 0,2 proc., daliai nuo 400 tūkst. eurų iki 600 tūkst. eurų – 0,5 proc., o virš 600 tūkst. eurų – 1 proc. tarifai.

Iki šiol ministerija siūlė nekilnojamojo turto mokestį vienam asmeniui taikyti nuo 40 tūkst. eurų būsto vertės, o šeimai – nuo 80 tūkst. eurų. Vėliau premjeras Gintautas Paluckas pranešė, kad šias grindis bus siūloma didinti iki atitinkamai 50 tūkst. ir 100 tūkst. eurų.

NT mokestis už pagrindinį būstą iki 450 tūkst. eurų vertės, kaip siūlyta ir anksčiau, būtų mažinamas 50 proc., o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 18 metų ar vaiką su negalia – 75 proc. 

Savivaldybių tarybos iki šių metų gruodžio 1-osios turėtų nustatyti pagrindinio būsto vertės grindis, o to nepadarius joje galiotų 40 tūkst. grindys.

Jei mokestis sieks iki 5 eurų, jis nebūtų mokamas – tokia nuostata siūlyta ir anksčiau.

Pagal įstatymo pataisas gyventojų kitas būstas, mėgėjų sodai, garažai,  gyvūnams ir augalams auginti, žemės ūkio produkcijai tvarkyti skirti, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties pastatai ir inžineriniai statiniai (įskaitant žuvininkystės) iki 20 tūkst. eurų vertės nebus apmokestinami, o didesnės vertės šis NT bus apmokestinamas taip pat, kaip ir pirmas būstas.

Tuo metu apleistas ar neprižiūrimas NT būtų apmokestinamas 4 proc. tarifu.

Komercinio NT apmokestinimas nekeičiamas – jam būtų taikomas 0,5–3 proc. tarifas, jį nustatytų savivaldybės. Be to, kaip ir anksčiau, jį siūloma apmokestinti papildomu 0,2 proc. tarifu, jo lėšos būtų skirtos Gynybos fondui.

NT mokesčiui skaičiuoti naudojamą rinkos vertę siūloma keisti kas trejus metus, o ne kas penkerius, kaip dabar.

Lėšos, gautos už pagrindinį būstą, komercinį NT ir apleistą NT, atitektų savivaldybėms.