Plačiau apie tai, ką daryti, kad netektų bristi į skolas, pasakojo „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
– Ar šildymo sąskaitų sumos – smūgis visiems?
– Senokai turėjome tokias šildymo sąskaitas. Manau, kad daliai namų ūkių tai buvo prasta staigmena bei teko pergalvoti apie būtinąsias ir nebūtinąsias išlaidas. Galbūt net paieškoti kompensacinių mechanizmų, jei įmanoma juos gauti.
– Yra galimybė mokėti šiandien arba išdalinti ateičiai. Ar atidėta suma smogs per kišenę?
– Galima tartis dėl sąskaitos atidėjimo ir išdėliojimo per ilgesnį laikotarpį. Jei pajamos gaunamos kas kažkokį laikotarpį, išdėlioti išlaidas gali būti sprendimas, tačiau tai nepakeis situacijos. Toks nemalonus finansinis momentas gali mus ištikti bet kada, tad finansinė pagalvė tam ir skirta. Ji turėtų amortizuoti ir galėtų būti panaudota, jei namų ūkis ar šeima ją turi.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Kokia suma turėtų būti atidedama kas mėnesį, kad tai galėtumėme vadinti patvarumo pagalve?
– Bet koks rezervas yra geriau nei jokio rezervo. Net jei turėtume 50–100 eurų, šie mums pagelbėtų sunkioje situacijoje. Galbūt tiems, kurie šiuo metu neturi rezervo, tai bus gera paskata pradėti po vieną eurą iki kitos žiemos atidėti ir sukaupti finansinę pagalvę.
Bet koks rezervas yra geriau nei jokio rezervo.
– Žiema yra tas laikas, kai ne tik šildymo sąskaitas gauname – mums reikia šiltų žieminių drabužių, batų, kuro. Ko pirmiausia galima atsisakyti?
– Planuojant finansus, dažnai ir kartoju, kad tai yra metų planas. Matome, kad yra didesnės ir mažesnės išlaidos. Būsto išlaikymas, maistas – tai būtinosios išlaidos. Kalbant apie maistą, galbūt teks ir paprastesnį pirktis. Galima atsisakyti visko, kas yra nebūtina: pramogų, atostogų, naujų batų.
– Kiek Lietuvos gyventojų turi finansinį rezervą?
– Pusė gyventojų teigė, kad jie yra pakankamai saugūs ir turi sukaupę finansinį rezervą, kuris leistų amortizuoti netikėtumus. Pusė sakė, kad, deja, nutikus netikėtumui, jiems tai būtų didžiulis stresas.
Naujausi komentarai