Drastiškai išaugus iš Rusijos importuojamų gamtinių dujų kainoms, artėjantį šildymo sezoną Baltijos šalių gyventojai už šilumą mokės brangiau nei Skandinavijos. Vidutinė šilumos energijos savikaina Baltijos šalyse pasiekė 23 ct už 1 kWh, o Švedijoje šiluma tekainuoja 18 ct už 1 kWh.
"Skandinavijos šalys, kurios net 62 proc. šilumos energijos gamina naudodamos biokurą, komunalines atliekas ir kitą vietinis kurą, praktiškai nepajuto nesuvaldomai kylančios dujų kainos įtakos šilumos kainai", – sakė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Vytautas Stasiūnas.
Anot jo, mažinti išlaidas už šildymą skandinavams padeda ir renovuoti, efektyviai šilumą vartojantys namai. Nors Skandinavijos šalys geografiškai yra šiauriau nei Lietuva, jose suvartojama net tris kartus mažiau šilumos energijos.
Lietuvos šilumos tiekimo įmonėms gamtinės dujos, įskaitant transportavimo mokestį, 2005-aisiais kainavo 351 litų už tūkstantį kub. m, o jau šių metų rugpjūtį – 1434 litų už tūkstantį kub. m. Šilumos kainos šalies gyventojams vien per pastaruosius metus išaugo per 40 proc. – nuo 15,9 ct už 1 kWh praėjusią žiemą iki 23 ct už 1 kWh artėjantį šildymo sezoną.
V.Stasiūno teigimu, Lietuvai būtina skubiai plėsti biokuro – gamtinių dujų alternatyvos – rinką, didinti kogeneracinių jėgainių skaičių ir pradėti naudoti komunalines atliekas gaminant šilumos energiją. Lietuvoje per metus sukaupiama 1,3 mln. tonų komunalinių atliekų, jas kūrenant būtų galima pagaminti apie 30 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos energijos.
LŠTA taip pat ragina nedelsiant pradėti renovuoti neekonomiškai šilumą vartojančius daugiabučius namus.
"Keliasdešimt milijonų litų, kuriais renovacijos problemą esą bando spręsti vyriausybė, yra lašas jūroje. Būtina atnaujinti namus visoje šalyje – kitos išeities neturime", – teigė V.Stasiūnas.
Faktai ir skaičiai
Lietuvoje net 77,6 proc. šilumos pagaminama naudojant brangstančias gamtines dujas.
Į biokuro katilines investavus 1 mlrd. litų, šilumos gamybai suvartojamas gamtinių dujų kiekis sumažėtų nuo 77,6 iki 28 proc. Ši investicija leistų šalies šilumos ūkiui per metus sutaupyti apie 360 mln. litų ir atsipirktų mažiau nei per 3 metus.
Visų senų daugiabučių renovacijai reikia apie 28 mlrd. litų. Tai leistų per metus sutaupyti apie 1,4 mlrd. litų.
Aplinkos ministerijos duomenimis, Lietuvoje iš 45 tūkst. daugiabučių vos 700 (t. y. 2 proc.) yra iš dalies renovuoti.
Šaltinis: Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija
Naujausi komentarai