„Jis (pasiūlymas – BNS) atsirado Finansų ministerijoje, kuri bandydama atliepti dabartines problemas, dabartinius nevyriausybinių sporto, kultūros organizacijų poreikius ir jų prašymus, ieško būdų. Tai vienas iš būdų, kaip užtikrinti savalaikį, ilgalaikį, stabilų ir tvarų finansavimą“, – penktadienį LRT radijui sakė Janušas Kizinevičius.
Jis pabrėžė, kad siūlomas projektas atlieptų dalį problemų, bet tai nėra vienintelis būdas, kaip užtikrinti šių organizacijų finansavimą.
„Yra kiti siūlymai šiuo metu ant stalo, bet matome tai kaip vieną iš būdų. Ir iš vienos pusės suprantu tuos klausimus dėl praeities, dėl to, kaip anksčiau sistema veikė, – sakė viceministras. – Bet lygiai taip pat tikiu, kad turint tinkamus kontrolės mechanizmus, kuriuos užtikrintų mūsų institucijos, tokios kaip Valstybinė mokesčių inspekcija, Lošimų priežiūros tarnyba, mes tikrai išvengsime bet kokių nesusipratimų, piktnaudžiavimų ar neskaidrumų situacijų.“
Konservatorius Mindaugas Lingė teigia, kad dėl tokio pasiūlymo valstybės biudžetas netektų apie 12 mln. eurų, o iniciatyva yra priedanga Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui (LTOK) susigrąžinti buvusią tvarką ir „toliau savivaliauti“.
„Manau, tai yra tik priedanga norint susigrąžinti galimybę kontroliuoti apie 12 mln. eurų ir savo asociacijoms, organizacijoms, kurios būtų netoli Tautinio komiteto ir ten toliau savivaliauti“, – LRT radijui sakė M. Lingė.
Finansų ministras Taurimas Valys liepą buvo susitikęs su LTOK vadovybe, tačiau viceministras neigė M. Lingės įtarimus, kad iniciatyvą dėl loterijų mokesčio keitimo galėjo pasiūlyti LTOK. Pasak J. Kizinevičiaus, susitikime diskutuota tik dėl sporto finansavimo.
„Tai nebuvo prašymas, tai buvo labiau pasidalinimas problemomis, su kuriomis jie susiduria kaip Tautinis olimpinis komitetas, kuris yra atsakingas už sportininkų rengimą“, – aiškino viceministras.
Kaip rašė BNS, Finansų ministerija loterijų apmokestinimo įstatymo pataisas registravo praėjusią savaitę. Ji siūlo, kad mokesčio tarifas nuo nominalios išplatintų bilietų vertės mažėtų nuo 18 iki 10 proc., o likę 8 proc. būtų skiriami paramai nevyriausybininkams.
Tokia tvarka galiojo ir anksčiau, ją Seimas pakeitė 2021 metais, o 18 proc. mokestis loterijų organizatoriams įsigaliojo 2023 metais.
Tuomečiai valdantieji konservatoriai pokyčius argumentavo tuo, kad 75–85 proc. Lietuvos loterijų rinkos valdo bendrovė „Olifėja“, kurios 51 proc. akcijų priklauso LTOK, kuris lėšas iš mokesčio nukreipinėjo susijusioms su pačiu komitetu organizacijoms.
„Mes visų pirma bandome pamatyti, kas neveikė anksčiau, kodėl neveikė anksčiau ta sistema, kodėl buvo įtarimų dėl korupcinių apraiškų. Norime išspręsti tas praeities klaidas, pamatyti tai, kas veikė ir kas neveikė, o ne iš karto sakyti, kad visa sistema buvo netinkama ir reikia kurti absoliučiai naują“, – teigė J. Kizinevičius.
Anot jo, nauja iniciatyva nemažintų valstybės biudžeto pajamų: „Mes nematome to kaip išėmimo iš biudžeto, mes matome tai kaip perskirstymą“.
Kritiką Finansų ministerijos siūlymui jau reiškė ne tik konservatoriai, bet ir socialdemokratų koalicijos partnerė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, o premjeras Mindaugas Sinkevičius pareiškė, kad tokia iniciatyva neturi perspektyvos.
Naujausi komentarai