Tokią iniciatyvą – taikyti elektros suvartojimo ribą, iki kurios kompensacija būtų maksimali – Eltos kalbinti ekspertai įvertino skirtingai: pasak finansų analitiko Mariaus Dubnikovo lengvatą skaičiuoti pagal suvartojamas kilovatvalandes yra tiksliau nei pagal pajamas, tuo metu ekonomistas Aleksandras Izgorodinas laikosi nuomonės, kad vartotojų atžvilgiu būtų sąžininga, jei pati valstybė pirmiausia ieškotų, kaip pačiai susimažinti suvartojamos elektros kiekius.

Praeitą savaitę greta raginimo toliau ir labiau kompensuoti išlaidas už elektrą gyventojams, tokį šios lengvatos apskaičiavimo mechanizmą pasiūlė Prezidentūra. Užsiminta, kad valstybė galėtų daugiau kompensuoti pirmuosius 150 kWh kas mėnesį suvartojamos elektros – tai yra statistinis mėnesinis vidutinio Lietuvos namų ūkio elektros suvartojimas.

Tokiu ribojimu būtų siekiama skatinti gyventojus taupyti energiją, o šiam modeliui pritaria ir rinką prižiūrinti Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Pasak jos pirmininko Renato Pociaus, taryba jau modeliuoja ateinančių metų pirmojo pusmečio elektros kainas, kurios esą „ženkliai“ augs.

„Akivaizdu, kad bus būtinas kompensavimo mechanizmas“, – taip antradienį R. Pocius kalbėjo Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijai.

Būtent tokį kompensacijų apskaičiavimo modelį, pasak R. Pociaus, taiko Norvegija ir daugelis ES šalių.

„Šiuo modeliu nušaunami keli zuikiai – jis pasiekia socialiai pažeidžiamiausius vartotojus, nes jie elektros suvartoja mažiau. Antras labai svarbus teigiamas šio modelio efektas tas, kad pats modelis skatina vartotojus taupyti elektrą ir tokiu būdu gauti bei mokėti už elektrą mažiau“, – teigė R. Pocius.

M. Dubnikovas: vienoda kompensacija visiems gali būti didelė našta šalies biudžetui

M. Dubnikovas tokiai idėjai pritarė, kadangi ji nukreipta padėti mažesniems namų ūkiams. Jo nuomone, tokio „limito“ reikia, kadangi palikti dabartinę kompensavimo tvarką – lengvatą visiems namų ūkiams – per brangiai kainuotų šalies biudžetui.

„Tai tikslinga, nes daug suvartojantys namų ūkiai tikėtina turi pajamų sąskaitoms už elektrą mokėti. Mažai suvartojantys yra maži namų ūkiai ir jiems turėtų būti kompensuojama labiau. Minimalus kiekis turėtų būti nustatytas ir manau, kad Finansų ministerija atliks skaičiavimus ir ras tą „aukso vidurkį“, – teigė M. Dubnikovas.

Finansų analitikas nesutiko, kad kompensacijų tvarka turėtų būti siejama ne su suvartojamos elektros kiekiu, o su namų ūkių pajamomis, ką siūlo kai kurie politikai.

Turime sustoti vieną kartą stekenti vidurinę klasę.

Anot M. Dubnikovo, prezidento pasiūlytas modelis yra kur kas tikslesnis, kadangi jį lengviau apskaičiuoti, be to, susiejus kompensacijas su pajamomis, pagalbos nesulauktų didelį indėlį Lietuvos ūkiui turinti vidurinė klasė.

„Turime sustoti vieną kartą stekenti vidurinę klasę. Turbūt pastaruosius 10 metų visos paramos buvo nukreiptos vien tik į mažiausias pajamas gaunančių gyventojų grupę. Tuo tarpu vidurinė klasė, kuri sukuria daugiausiai Lietuvoje, lieka nuošalyje“, – teigė M. Dubnikovas.

„Siūlymas atsižvelgti į pajamas vėl būtų sprendimas, kuris nulemtų, kad vidurinė klasė vėl ten ir liktų“, – svarstė ekspertas.

A. Izgorodinas: šaltuoju sezonu gyventojai gali būti priversti daugiau laiko praleisti namuose

Vis tik A. Izgorodinas nesutiko, kad kompensacijos už elektrą vartotojams turėtų būti siejamos su suvartojamos elektros kiekiu. Jis pritaria, kad skatinti vartotojus taupyti elektrą svarbu, vis tik įžvelgia ir rizikų.

Visų pirma, ekspertas neatmeta, jog rudenį ir žiemą įmonės, ypač paslaugų sektoriaus, skatins savo darbuotojus dirbti iš namų, taip taupydamos energiją ir mažindamos išlaidas.

„Neturiu jokių duomenų, tačiau manau, kad taip gali būti. Tai reiškia, kad rudenį ir žiemą darbuotojai bus priversti daugiau laiko praleisti namuose, tad atitinkamai ir degins daugiau elektros namuose – dirbs, gers kavą ir t.t.“, – svarstė ekonomistas.

Be to, ekonomisto teigimu, pati valstybė turėtų ieškoti, kaip sumažinti valstybinėse įstaigose, viešosiose erdvėse suvartojamų kilovatvalandžių skaičių. Lietuvoje, svarstė jis, būtų galima imtis panašių priemonių, kokių neseniai ėmėsi Vokietija, pranešusi apie ketinimus sumažinti šildymą daugumoje viešųjų pastatų, taip pat naktimis nebeapšviesti jų bei paminklų.

„Valstybė turėtų žiūrėti ne kaip apriboti elektros vartojimą vartotojams, o kaip pačiai apriboti savo elektros vartojimą. Ir jei tų apribojimų neužteks ir valstybė matys, kad savo suvartojimą sumažino maksimaliai, tada galbūt verta apsvarstyti ir tokį variantą, kaip paprašyti mažiau vartoti gyventojų“, – teigė A. Izgorodinas.

„Bet šiuo metu iš karto įvedinėti elektros suvartojimo apribojimus būtų nesąžininga, nes žmonės prie šitos krizės nei kiek neprisidėjo, tai geopolitinė krizė ir, pirmiausia, valstybė pati, kaip viešasis sektorius turi ieškoti kažkokių variantų“, – pabrėžė ekonomistas.

Vis dėlto A. Izgorodinas kritikuoja ir alternatyvą kompensacijas nustatyti jų dydžius siejant su gaunamomis pajamomis. Jo nuomone, sąžininga ir teisinga, jog tokiomis aplinkybėmis valstybė visiems gyventojams padėtų vienodai.

„Valstybė turi sąžiningai padėti visiems žmonėms, nes dėl elektros ir dujų kainų augimo kenčia ne tik gaunantys mažesnes pajamas, o vienodai visi žmonės. Sakyčiau, kad turime išeiti iš šitos problemos priežasties. Šios krizės nesukėlė elektros vartotojai – nei gyventojai, nei verslas. Tai yra geopolitinė krizė, kurios pasekmė – aukštos elektros ir dujų kainos“, – kalbėjo A. Izgorodinas.