Kas laukia Lietuvos 2010 m. sausio 1-ąją, kai bus uždarytas Ignalinos atominės elektrinės (AE) antrasis blokas? Į šį ir kitus klausimus šalies politikai ir energetikos specialistai dar tik ieško atsakymų.

„Lietuvos energijos“ generalinis direktorius Rymantas Juozaitis ir Vyriausybės derybininkas su Europos Komisija Aleksandras Abišala analizuoja tuos pačius skaičius ir duomenis, tačiau prognozuoja visiškai skirtingą įvykių scenarijų.

R.Juozaitis vakar sostinėje surengtoje konferencijoje „Energetika po 2010 metų. Kaip gyvensime ir ką kūrensime?“ padėties nė kiek nedramatizavo ir įrodinėjo, kad Lietuvai uždarius antrąjį Ignalinos AE bloką bus pakankamas elektros gamybos pajėgumas.
„2010 m. turėsime 3877 megavatų (MW) elektros energijos pajėgumą – maždaug dukart daugiau, nei bus poreikis. Net neįvertinus vėjo ir kitos alternatyvios energijos, pajėgumas sieks 2422 MW. Per piką pajėgumui siekiant 2200 MW, dar turėsime apie 10 proc. rezervinės energijos“, – optimistiškai šalies energetikos ateitį vertino „Lietuvos energijos“ vadovas.

Pateksime į duobę

Kur kas niūresnes prognozes pateikė Vyriausybės derybininkas su Europos Komisija dėl Ignalinos AE veiklos pratęsimo ar modifikavimo A.Abišala.
„Priešingai nei sako R.Juozaitis, 2010–2011 m. mums yra gili duobė. Kai bus išjungta Ignalinos AE, mūsų situacija bus itin bloga ir turime jau dabar susirūpinti“, – įspėjo derybininkas.
Jo nuomone, Lietuva nebus pajėgi nei pasigaminti elektros energijos, nei jos importuoti.
„Mes neturime garantijų, kad ateityje turėsime elektros energijos net ir už bet kokią kainą“, – grėsmingai kalbėjo buvęs premjeras, skaičiuodamas, kad kuras nuo 2010 m. Lietuvai turėtų brangti 4 kartus.
Derybininkas neslėpė, jog jam nereikia, kad būtų pratęstas antrojo bloko darbas.
„Ir jums to nereikia. Mums reikia, kad būtų saugiai, patikimai ir pigiai tiekiama elektra“, – kalbėjo A.Abišala ir leido suprasti kol kas nematantis tokių sąlygų.

Kainų šuolis neišvengiamas

Išklausęs A.Abišalą R.Juozaitis suskubo teisintis, jog jo vadovaujama bendrovė derybininkui pateikė „pesimistinius“ skaičius, kad jam būtų lengviau derėtis Briuselyje.
Vis dėlto ir politikai, ir energetikos specialistai pripažįsta: Lietuva beveik neturi galimybių išsiderėti, kad Europos Komisija pratęstų Ignalinos AE antrojo bloko darbą. Taigi gyventojams jau dabar reikia pratintis prie minties, kad pigios elektros laikai baigiasi. Dėl to įspėjo ir R.Juozaitis. Jis pareiškė, kad elektra „smarkiai brangs“, tačiau kiek tiksliai, neįvardijo.
„Lietuvos energijos“ vadovas ragino apskaičiuoti, kad prieš 20 metų už kilogramą duonos buvo galima nusipirkti 4,5 kWh, o dabar – net 10 KWh. Sovietmečiu litras benzino prilygo 3 kWh, šiuo metu – 13.
„Uždarę elektrinę elektros turėsime pakankamai, tačiau ji bus brangesnė. Visos kainos didėjo kartais, gal 2010-aisiais situacija susivienodins ir elektros sektoriuje“, – apie būsimą elektros kainų šuolį kalbėjo R.Juozaitis.

Konkurentų daugėja

Gyventojams ramesni laikai žadami nebent tuomet, kai Lietuva pastatys elektros jungtis su Švedija ir Lenkija. Esą tuomet regione atsirastų daugiau galimybių importuoti elektrą ir ši galbūt pigtų.
Elektros jungtis tikėtasi turėti apie 2012-uosius, tačiau projektai greičiausiai bus įgyvendinti 2–3 metais vėliau.
Ši statyba nevyksta taip sparčiai, kaip tikėtasi. Įsibėgėjus Lietuvos deryboms su Švedija koją kiša kaimynė Latvija – ji taip pat pareiškė norą statyti jungtį. Švedai nurodė susitarti Baltijos šalims, į kurią iš jų trijų turėtų būti atvestas kabelis. Lenkija taip pat stabdo projektą ir siekia užsitikrinti kuo didesnę galią naujoje AE.
Lietuvai į nugarą alsuoja ir Rusija, pareiškusi norą Kaliningrado regione statyti naują AE.
R.Juozaitis vakar patvirtino gavęs patikimos informacijos, kad rusų planai nelaužti iš piršto. „Vilniaus diena“ taip pat rašė, kad šiam projektui pritarė pats šalies prezidentas Vladimiras Putinas.
„Lietuvos energijos“ vadovas teigė tikintis, kad Lietuvai naują AT pavyks pastatyti greičiau nei Rusijai. O pastarosios planai neturėtų tapti trukdžiu mūsų šalies ketinimams.