Skirtingos prognozės Lietuvai: ekonominė krizė ar augimas?

„Reikia būti labai atsargiems, kad, vis didinant papildomas išlaidas, neišsukti infliacijos spiralės tiek, kiek auga infliacija, nes tai vienas kitą stiprinantys reiškiniai“, – teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Infliacijos šuolį pradžioje dar kompensavo atlyginimų augimas, tačiau jis jau nebespėja su infliacijos tempais.

„Dabar reikia tiesiog strateginės kantrybės. Jos pradės veikti, pajamos padidės. Kad ir kaip būtų, antroje metų pusėje, tikiuosi, pradėsime matyti, kad infliacijos skaičius pasuks žemyn“, – viliasi Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Lietuvos bankas skelbia, jei infliacija ir toliau tęsis, banko palūkanos didės, dalis gyventojų greitai turės problemų dėl paskolų įmokų. Nors Lietuvos finansų sistema susitvarkė su pandemijos iššūkiais, o šiuo metu gana stabiliai laikosi ir karo Ukrainoje kontekste, nerimo kelia kaistanti nekilnojamojo turto rinka, didžiausia problema – kad paklausa išaugo drastiškai, o pasiūlos nėra.

„Šiemet puikus pavyzdys – nuo kovo 1 d. Vilniuje beveik per tris mėnesius neišduotas nė vienas statybos leidimas nuomojamai valstybinei žemei“, – rūpesčio keliančiais duomenimis dalijasi Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius.

Dabar reikia tiesiog strateginės kantrybės.

Lietuvos banko skaičiavimais, būstas Lietuvoje pervertinamas dešimtadaliu, o kainos pasiekė aukščiausią tašką nuo 2007 m. Blogiausia padėtis – Vilniuje. Čia būstas pabrango trečdaliu. Dėl to Vilnius – vienintelė savivaldybė Lietuvoje, kurioje leidimų statyboms skaičius mažėja.

„Supraskime, kad spyruoklė tikrai spaudžiasi ir kai ji iššauna – ji iššauna išaugusiomis nekilnojamojo turto kainomis“, – pažymi M.Statulevičius.

Tikimasi, kad šiek tiek stabilizuoti rinką galėtų naujai siūlomas nekilnojamojo turto mokestis. Tačiau Lietuvos bankas turi kitokia viziją nei Finansų ministerija. Jis siūlo, kad dėl mokesčio taikymo nebūtų išimčių, taip pat mokestis būtų taikomas suminei nekilnojamojo turto vertei, ne kiekvienam objektui atskirai. Kitu atveju gali nutikti taip, kad tas, kuris turto turi įvairiose savivaldybėse, mokės mažesnį mokestį nei tas, kuris turto turi mažiau.

„Jeigu kažkas Lietuvoje turi 50 bendrabučio kambarių Vilniuje, kiekvieno jų vertė bus nedidelė, bet sumoje – tas žmogus labai turtingas“, – pažymi G.Šimkus.

„Tai, ką sako Lietuvos bankas, visgi panašiau į prabangos mokestį nei į nekilnojamojo turto“, – teigia G.Skaistė.

Nors Finansų ministerija sako, kad surinktą mokestį paskirtys savivaldybėms, tačiau atsakomybės dėl koeficiento, kurį tektų nustatyti gyventojų būstui, savivaldybės kratosi.

„Matyt, norima pasidalyti mokesčių nepopuliarumą su savivalda, pasakant, kad tai neva savivaldos mokesčiai“, – savo nuomonę išsako Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius.

Kad savivaldybės gali manipuliuoti apmokestinimo koeficientu, pažymi ir Prezidentas, jis siūlo centralizuotai nustatyti, kad dėl mokesčio būtų taikomos išimtys.

„Kad neatsitiktų taip, jog mes mokėsime socialines pašalpas žmonėms vien tam, kad jie susimokėtų nekilnojamojo turto mokestį. Nemanau, kad tai yra prasmingas veiksmas“, – sako Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda.

Ekonomistai mokesčiui pritaria, tačiau perspėja, kad daugeliui jis bus tik simbolinis, o mokesčių administravimas kainuos daug.

„Vidutinė mokestinė našta 11 eurų per metus nei labai biudžeto pajamas papildo, nei galima įžvelgti riziką, kad nebus padengtos administravimo sąnaudos“, – mano ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Kai kurie ekonomistai jau prognozuoja, kad artimiausią žiemą arba pavasarį Lietuva gali sulaukti ekonominės krizės, tačiau Lietuvos bankas tikina, kad šiemet Lietuvos ekonomika augs, o kitų metų prognozes žada paskelbti artimiausiu metu.