Skveruose statybų nebus

Senamiesčio viešosiose erdvėse istorinis užstatymas pakartotas nebus

Klaipėdos senamiesčio viešųjų erdvių – skverų ir aikščių – paskirtis nebus pakeista.

Architektai keis tik jų išvaizdą.

Viešojo naudojimo erdvių Klaipėdos senamiestyje detaliojo plano rengėjai nenumato atkūrinėti buvusio senamiesčio užstatymo, tik siūlo svarbias miestui ir jo istorijai vietas įprasminti architektūrinėmis priemonėmis.

Šios detaliojo plano nuostatos turėtų itin patikti tai visuomenės daliai, kuri protestavo prieš per karą sugriautų senamiesčio pastatų vietose atsiradusių skveriukų užstatymą.

Priimtinos ir tiems žmonėms, kurie iki šiol pyksta, kad ant Danės kranto kyla tegul ir istorinį užstatymą atkartojantys pastatai. Nors ten plytėjusią dykrą viešąja erdve būtų buvę sunku pavadinti.

Sprendimas turėtų būti nepriimtinas tiems, kurie pageidauja atkurti senąjį Klaipėdos senamiesčio užstatymą, urbanistine vertybe pripažintą gatvelių tinklą, kuriuos erzina po karo palikti „išmušti dantys“ ir vertybe tapusios ugniasienės.

Senamiestyje – 13 erdvių

Šiuo metu Klaipėdos miesto savivaldybės užsakymu baigiamas rengti viešojo naudojimo erdvių Klaipėdos senamiestyje detalusis planas.

Paveldosaugos skyriaus vedėjos pavaduotoja Sabina Simonavičiūtė sakė, jog pagrindinis šio dokumento rengimo tikslas - suskaičiuoti viešąsias erdves, suformuoti žemės sklypus, nustatyti jų ribas ir tvarkymo režimą, o pačius sklypus įregistruoti – tada viešosios erdvės įgysiančios juridinį statusą bei būsią aišku, ką jose galima daryti, o ko – ne. Bus galima nurodyti, kad erdvės nebūtų užstatomos, kad jose nebūtų įrengiamos, pavyzdžiui, automobilių stovėjimo aikštelės. Taip pat ketinama nustatyti ir kiekvienos aikštės paskirtį.

Detalusis planas apima trylika senamiesčio teritorijoje esančių viešųjų erdvių, kurių bendras plotas – 3,799 ha. Sklypų ribos nustatomos Teatro, Karlskronos, Turgaus aikštėms, Danės krantinėms nuo Jono kalnelio iki Biržos tilto ir nuo Biržos tilto iki Pilies tilto, skverams prie „Meridiano“, prie Žvejų g. 2, 2B, prie prekybos centro „Kiras“, prie Didžiosios Vandens g. 11, prie džiazo klubo „Kurpiai“, prie UAB „Klaipėdos projektas“ ir Kalvių gatvėje.

Alternatyvūs pasiūlymai

Konkursą detaliajam planui rengti laimėjęs architektas Vytautas Paulionis pasistengė ne tik „suinventorizuoti“ senamiestyje esančias viešąsias erdves, bet ir pasiūlyti, kaip jos galėtų keistis, kas jose galėtų būti.

Prieš pateikdamas savo pamąstymus architektas su istorikais Dainiumi Elertu ir Kęstučiu Demerecku išstudijavo istorinę medžiagą – kas ir kada dabar esančiuose skveruose ar aikštėse yra buvę.

Pristatydamas viešojo naudojimo erdvių Klaipėdos senamiestyje detalųjį planą architektų ekspertų tarybai V. Paulionis pateikė ir alternatyvių pasiūlymų.

Dramos teatro priestato „uždarytą“ aikštę būtų galima apsodinti želdiniais, o renginius perkelti į šiuo metu „mirusią“ Karlskronos aikštę, kur būtų galima pastatyti pakylą žiūrovams. Renginius būtų galima stebėti ir iš kito Danės kranto. Arba – dabartinį priestatą naikinti ir palikti atvirą erdvę ar statyti persišviečiantį priestatą.

Kitas variantas – atkurti buvusį užutekį ten, kur dabar Karlskronos aikštė: į senamiestį būtų „įleistas“ vanduo, čia galėtų įplaukti pramoginiai laiveliai. Būtų galima nutiesti dar vieną pėsčiųjų tiltą per Danę.

Nedidelis skverelis prie Biržos tilto, Žvejų gatvėje, galėtų virsti smėlėtu paplūdimiu - panašiu, koks yra Paryžiuje prie Senos ir Vilniuje prie Neries. O prie septynaukščio ant Danės krantinės galėtų būti žuvų turgelis.

Dvi erdves prie Kurpių būtų galima pertvarkyti į klasikinį skverelį ir aikštę su fontanėliu.

V. Paulionio pasiūlymų beklausydami architektai ekspertai patys puolė siūlyti vienokius ar kitokius erdvių pertvarkymo variantus, bet vėliau nusprendė ir kolegai patarė neužsimoti per plačiai – kol kas tik apibrėžti ribas – kas ir buvo numatyta pagrindinėje detaliojo plano užduotyje. O sprendimus, kaip turėtų atrodyti vienas ar kitas skveras ar aikštė, palikti ateičiai. Gal prie sprendimų, kaip pertvarkyti erdves su savo pasiūlymais ir pageidavimais prisidėtų Klaipėdos gyventojai, gal būtų rengiami konkursai dėl senamiesčiui svarbių vietų įrengimo.

Neužstatyti ir neatstatyti

Pasak architekto Vytauto Paulionio, baigiamas rengti detalusis planas – tik pirmas, bet labai svarbus žingsnis senamiesčio viešųjų erdvių sutvarkymo link . O kas jose toliau vyks – net nebe tiek architektų, kiek visuomenės ir politikų valios klausimas.

„Pati viešoji erdvė – kol kas neapibrėžtas terminas, neaiški samprata. Šiek tiek atsiduodanti utopija. Tai turėtų būti vieta, kurioje gera visiems. Bet ar taip gali būti“, – leidosi į samprotavimus architektas, pripažinęs, kad jo alternatyvieji siūlymai buvę pamąstymai, patyrinėjimai, kokia bus reakcija, bet toli gražu ne ketinimai „suprojektuoti“ visas senamiesčio erdves.

Paklaustas, ką mano apie anksčiau vyravusią nuostatą, jog reikia atkurti senąjį senamiesčio gatvelių tinklą ir buvusį užstatymą, architektas perklausė – o kuris užstatymas turėtų būti atkuriamas?

„Labai saldi mintis – susirenki ikonografinę medžiagą, atkuri tai, kas joje užfiksuota. Bet kodėl būtent tą akimirką atkuri? Kokią Klaipėdos istorijos atkarpą reikėtų atstatyti? 1944 metus, XIX, XVIII, XVII amžių? Istorinės medžiagos yra tikrai nemažai. Ir besiginčijant dėl to, ką atkurti, galima iki absurdo prieiti – vos ne iki šimto metų prieš gimstant Kristui“,- sakė V. Paulionis.

Jo žodžiais, dabar dera fiksuoti tai, kas yra, nebent pasistudijavus šaltinius tam tikrą vietą pažymėti kokiu nors akcentu, įprasminti architektūrinėmis priemonėmis. Pavyzdžiui, tikrai žinoma, kur Turgaus aikštėje būta šulinio ir galvijų turgaus. Tad kodėl neatkūrus to šulinio ir nepastačius ten šios vietos istoriją miestiečiams priminsiančios skulptūros ar kompozicijos.

O „šriubų“ prekeivius iš turgaus teritorijoje buvusių kapinių reikėtų iškrapštyti, tą erdvę sutvarkyti laikantis klaipėdietiškų tradicijų – palikti žalią plotą ir apsodinti medžiais.