„Patikrinimai yra labai dažni turgavietėse. Labai mažai rastume turgaviečių, kur nevykdavo patikrinimai kelis kartus per mėnesį. Žmonės pradeda galvoti, kad tai yra konkurenciniai tikslai, nes kitaip neįmanoma to suvokti. Ateina inspektoriai, nuo ryto prasideda patikrinimai, žmonėms dingsta noras kompensuoti nuostolius, patirtus per pandemiją“, – Smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) taryboje sakė Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė.

„Turiu pagrindą manyti, bent jau pasižiūrint į turgaviečių taisykles, tai atsirado iš konkurencinių paskatų, nes ten yra išskirtiniai reikalavimai, ko nereikalaujama kitose srityse. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) mažai kreipia dėmesio į užvartinę prekybą, kas vyksta įvairiuose renginiuose, mugėse, kur priežiūros jokios nėra“, – tęsė ji.

Patikrinimai yra labai dažni turgavietėse. Labai mažai rastume turgaviečių, kur nevykdavo patikrinimai kelis kartus per mėnesį.

Anot jos, turgaviečių taisyklės yra prieš verslo interesą.

„Manau, kaip asociacija rašysime tikslinius raštus, kad taip negali būti. (...) Turgaviečių taisyklės yra visiškai prieš verslo interesą“, – pridūrė Z. Sorokienė.

Jos nuomone, turgaviečių taisyklės taip pat kelia papildomą administracinę naštą.

„Jeigu žmogus atvažiuoja į turgavietę parduoti, tarkime, mėsos produktų, jis atsiveža 50 pavadinimų, jis turi juos susisverti, susitvarkyti, susiregistruoti, paskui eiti pardavinėti, o pabaigus pardavinėti – vėl susiverti, susiregistruoti ir informuoti. Kur jo darbas yra? Kaip jis gali uždirbti?“ – teigė asociacijos pirmininkė.

VMVT Maisto skyriaus patarėja Ona Keblienė sako, kad patikros vykdomos pagal subjektų rizikos lygį.

„Mūsų patikros yra orientuotos į riziką. Jei subjektas nėra rizikos grupėje, pas jį tikrai neis kiekvienais metais. Taip, yra specifinių subjektų, kuriems vis tenka tiksliniai patikrinimai, tos pačios turgavietės, bet tai dažnai susiję su įsigaliojusiais naujais teisės aktais, kaip turgaviečių apskaitos taisyklės ir panašiai“, – sakė O. Keblienė.

„Žinau, kiek taisyklės yra skausmingos, diskusinės. Kuriamos buvo Žemės ūkio ministerijoje ir šiandien mes jas tiesiog įgyvendiname. Tos taisyklės nėra mūsų teisės aktas“, – pridūrė ji.

O. Keblienė pridūrė, kad nors koronavirusas nėra perduodamas per maistą, maisto tvarkymas taip pat yra svarbus.

„Koronavirusas nėra perduodamas per maistą, jis platinamas kitais būdais. Žmonės užsikrečia nuo kitų sergančių asmenų. Vis dėlto galima užsikrėsti nuo besimptome forma užsikrėtusių asmenų. Bet pats maisto tvarkymas nėra papildomas rizikos veiksnys. Tačiau siekiant, kad aplinka būtų tinkama, tiek Pasaulio sveikatos organizacija, tiek Sveikatos apsaugos ministerija yra parengusi daugybę dokumentų, kaip saugiai tvarkyti maistą.

Jei kalbame apie prekybą ar viešąjį maitinimą, klientai liečia paviršius, kosėja, čiaudi, todėl tuose sektoriuose yra taikomi papildomi Operacijų vadovo nustatyti reikalavimai. Maisto sauga yra neginčytinas ir nediskutuotinas dalykas“, – sakė O. Keblienė.

Anot jos, įmonėms svarbiausia atlikti sustiprintą darbuotojų priežiūrą.

„Prieš patenkant į darbą, darbo metu – sveikatos formų pildymas, privalomas darbuotojų temperatūros matavimas prieš darbo dieną. Svarbiausia dalis: apsauginių kaukių dėvėjimas, dezinfekcinių priemonių užtikrinimas darbo vietoje. Yra reikalavimai tiek darbuotojams, tiek klientams dėl atstumo laikymosi. Turi būti du metrai tarp šalia sėdinčių stalų. Kalbant apie laukimą parduotuvėje eilėje – 1 metras“, – teigė ji.

Smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) tarybos pirmininkė Dalia Matukienė mano, kad VMVT už taisykles taip pat yra atsakinga bei pagrasino kreipimusi į Europos Komisiją.

„Kiekviena institucija, kai ji tvirtina tam tikrą dokumentą, pritaria ar nepritaria taisyklėms, turėjome 10 posėdžių įvairiose institucijose. Kiekviena institucija sako „čia ne mano reikalas, čia kažkieno". Jūsų ar kita institucija padėjusi parašą sako: „palaukite, aš tik parašą padėjau“. Jūs iš tikrųjų lygiai taip pat atsakingi už situaciją. Jei sudaroma tokia administracinė našta, tai konkurencinių sąlygų pažeidimas. Jeigu mes dėl šio įstatymo nesusitarsime, Lietuva turės didžiulį teisinį ginčą su Europos Komisija. Teisininkai yra pasiruošę tam“, – sakė D. Matukienė.

„Konkurencinės sąlygos turėtų būti visiems vienodos“, – pridūrė ji.

Šiuo metu koronaviruso infekcijos valdymo priemonių įgyvendinimą VMVT atlieka planinio patikrinimo metu, o pagal poreikį atliekami ir neplaniniai patikrinimai.

Tikslinių ir planinių viešojo maitinimo subjektų patikrinimų nuo balandžio 29 dienos atlikta apie 1650. Nuo karantino pradžios VMVT atliko daugiau kaip 2 tūkst. prekybos subjektų patikrinimų.