Daugiau apie tai pasakojo „Citadele“ banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovas Romas Čereška. 

– Nuo 2025 metų gegužės 1 d. smulkiųjų verslininkų laukia tam tikri pokyčiai. Kaip atrodys naujoji sistema? 

– Iki šiol būdavo tradiciniai kasos aparatai, kur prekybininkai turėjo rinkti čekius, registruoti žurnalą. Galbūt kažkada ateidavo VMI ir ieškodavo popierinių žurnalų. Nuo gegužės 1 d. visiems smulkiesiems verslininkams įsigalios nauja tvarka, kur duomenis apie atsiskaitymus reikės priduoti Mokesčių inspekcijai realiuoju būdu arba realiuoju metu. Tai įneša tam tikrą pokytį, bet taip pat ir naujų privalumų, kai elektronizuojasi arba skaitmenizuojasi visas kasos aparatas, jį galima turėti bet kuriame įrenginyje. Galima turėti mobiliajame telefone, planšetiniame kompiuteryje arba tiesiog kompiuteryje, arba tai gali būti kortelių skaitytuvas su integruotu kasos aparatu. Tokiu būdu prekybininkas gali kažkiek sutaupyti, nes gali naudoti turimą aparatą, nereikia pirkti specifinio. Visi duomenys perduodami realiuoju būdu ir nereikia kaupti jokių popierių. 

– Kaip tai palies verslininkus? Kiek tai jiems kainuos? 

– Kainuos pigiau nei kainuoja dabar. Šiuo metu turi nusipirkti kasos aparatą, kuris kainuoja iki 1 tūkst. Eur, tada kortelių skaitytuvą ir palaikyti tuos du įrenginius. Dabar atsiranda naujų modelių. Vienas dalykas, gali naudoti aparatą, kurį naudojai iki šiol, pavyzdžiui, skambinimui arba naršymui internete.

Kainuos pigiau nei kainuoja dabar.

Jeigu perki specifinį aparatą, atsiranda galimybės juos nuomoti ir mokėti kažkokius mokesčius tiesiog kas mėnesį. Sakyčiau, kas mėnesį tai gali kainuoti nuo 10 iki 50 Eur. Kažkiek kainuos, nes reikės pasikeisti. Prekybininkams reikės tą pokytį atlikti, bet naudojant ilgą laiką tai kainuos pigiau. 

– O kaip tai palies pirkėją? 

– Pirkėjams padaugės vietų, kur galima atsiskaityti kortelėmis. Galės gauti čekį elektroniniu paštu ar telefonu. Nereikės kišenėse kaupti popierinių čekių. Pirkėjas kaip ir atsiskaitinėjo iki šiol, taip ir atsiskaitinės.

– Ką rodo atliktos apklausos? Ar verslininkai pasiruošę šiems pokyčiams, ar keičia kasų sistemas? 

– Kaip ir daugelyje sričių, visai kaip studentai laukia paskutinės nakties. Mūsų skaičiavimais, šiandien dar yra 60 tūkst. prekybininkų, kurie nėra pasiruošę šiam pokyčiui.  

Visas šis pokytis vyko etapais. Visi didieji prekybininkai jau privalėjo tą padaryti iki šiol. Dabar liko paskutinė banga prekybininkų, kurių apyvarta yra mažesnė nei 300 tūkst. eurų. Tokių liko apie 60 tūkst. Jeigu jie visi subėgs kitų metų balandžio, gegužės mėnesiais bus labai sunku apdoroti visą informaciją ir sukurti tiek daug virtualių kasų prekybininkams tuo metu. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kada prekybininkai turėtų susiimti ir imtis pokyčių, kad suspėtų viską laiku?  

– Jeigu šiuo metu esi naujas prekybininkas ir tik dabar įkuri verslą, matyt, nereikėtų galvoti apie senovinį aparatą, o iškart išsirinkti integruotą ir skaitmeninį. Jeigu dabar esi versle, sakyčiau, kad tą reikėtų pasidaryti iki kalėdinės prekybos, viską išsitestuoti, jog būtų pakankamai laiko tam pasiruošti. 

Esminis dalykas, kuris pasikeis, atsiranda daug daugiau įvairiausių skaitmenizavimo galimybių.

– Kaip manote, kodėl verslininkai delsia imtis šių pokyčių? 

– Manau, kad yra kelios priežastys. Pirmas dalykas, kaip ir kiekvienam reguliavimui visi laukia paskutinės datos. Kitas dalykas, manau, kad apskritai bankas, atsiskaitymo sprendimas ar kasa visoje prekybininko dienotvarkėje yra labai maža dalis. Jie, matyt, daugiau dėmesio skiria, kaip parduoti geresnį produktą klientui, kaip daugiau parduoti, vystyti verslą. Ši dalis užima labai mažą dalį, dėl to rinkoje yra tiekėjų, kurie apie viską pagalvoja ir galima viską įsigyti iš vienų rankų.

– Ar galima daryti prielaidas, kaip ši nauja sistema paveiks verslą? 

– Esminis dalykas, kuris pasikeis, atsiranda daug daugiau įvairiausių skaitmenizavimo galimybių. Jeigu šiandien ateiname ir perkame, mokame atskiroje eilėje, kol suveda į kasą, tai šiuos visus procesus galima daug stipriau paspartinti, perkelti į skaitmeninę erdvę, telefonus. Visa atsiskaitymo dalis bus daug greitesnė, galima sumažinti eiles, buhalterijos išlaidas, darbuotojų sugaištą laiką, parduodant prekes.