Smulkūs verslininkai apie masinius ribojimus: nežinome, kiek mes tai ištversime

„Rūpesčių kaip ir nėra, dauguma žmonių žino, o kas nežino, tai tiesiog paskaito skelbimą ir praeina pro šalį. Ir viskas. Yra, kurie galvoja, kad dar čia yra įėjimas iš lauko, yra mažos patalpos ir neprivalomas galimybių pasas. Deja, kažkokių piktumų nekyla. Turbūt buvo spaudoje paini informacija“, – sakė vienos batų parduotuvės Utenoje pardavėja Kristina.

Ji prisipažino, kad konfliktinių situacijų parduotuvėje dar nebuvo: „Pas mus labai geranoriški pirkėjai“.

Tačiau esą pasitaiko pasipiktinusių klientų: „Teko girdėti ir tokių: „ką čia išsigalvoja, kažkokie valdžios nurodymai, aš nesiskiepijau ir nesiskiepysiu“. Turbūt tradiciškai, kaip ir visur šneka“, – teigė Kristina.

„Mes neprašome dokumento, todėl, kad visus pirkėjus pažįstam. Daugumą pirkėjų pažįstam. Tikiuosi, kad taip bus ir toliau“, – šnekėjo Kristina.

Pardavėja kalbėjo, kad ji pritaria naujiems ribojimams: „Manyčiau, kad tai yra geriau nei visiškais uždarymas, kaip buvo karantino metu“.

Kitos drabužių parduotuvės Ukmergėje darbuotoja Gerda irgi teigė, kad ne visi žino, jog į drabužių parduotuvę be galimybių patekti negali: „Galvoja, kad nebūtina turėti galimybių paso einant į drabužių parduotuvę. Bet nebuvo nė vieno, kuris jo neturėtų“.

„Nesklandumų nekilo, tik 50 proc. sumažėjo pirkėjų“, – tikino Gerda.

Aš tikiuosi valdžios sprendimo, kad jie vis tiek kažką sutalpins į logikos rėmus, nes man gaila ir tų žmonių, aš ne už prievartą, o už pasirinkimus.

Šios parduotuvės savininkė Aušrytė Žemaitienė sakė, kad yra pikta ir nesupranta, kam tokie ribojimai reikalingi: „Mano parduotuvėlė yra žiauriai maža, 120 kvadratų. Riboti, kai šalia maisto prekėse žmonės galės ateiti ir su galimybių, ir be galimybių paso?... Kaip tiems žmonėms, kurie neturi galimybių paso, toliau gyventi? Negaliu. Aš pikta dar dėl to, kad neiškomunikavo tinkamai. Mes ant durų užsiklijavom, kad prašysim galimybių paso. Žmonės atėjo, jie visi turėjo, bet kai mes paprašėm jų parodyti, jie iškart įsižeidė: „taigi jūs esat mažiukai, ne 1500 kvadratinių metrų, kodėl jūs prašot galimybių paso?“ Visi žmonės nesupranta. Vien tas, kad neiškomunikuota, žmonės pasimetę, nežino, kaip elgtis. Nežinau, kaip mes gyvensim toliau ir kiek mes tai ištversim“.

„Aš tikiuosi valdžios sprendimo, kad jie vis tiek kažką sutalpins į logikos rėmus, nes man gaila ir tų žmonių. Aš ne už prievartą, o už pasirinkimus. Jeigu jie nesiskiepija, jie praranda visokias teises – nesąmonė“, – piktinosi A. Žemaitienė.

„Aš ir pati galvojau, kad pas mane bus didesnis srautas žmonių, kad ateis žmonių, kurie negalės patekti į didžiuosius prekybos centrus, bet dabar pasirodo, kad viskas tas pats“, – pripažino A. Žemaitienė.

„Nežinom, kaip elgtis, mes esam mažiukai, mes neturime kažkokios asociacijos. Kur mums kreiptis kažkokios pagalbos? Aš netgi skambinau institucijai, kurie prižiūri. Jie neatsakė tiksliai, kaip mes turėtume elgtis. Mano pardavėjoms jau spaudimas sukilo, jos jaučia įtampą“, – kalbėjo ji.