- Alfredas Zdramys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ūkio ministerija žada, kad atsidaryti mažą parduotuvę bus lengviau, bus naikinami pertekliniai reikalavimai smulkiajam ir vidutiniam verslui. Ar mažose parduotuvėse, kur menka apyvarta, gali būti mažesnės nei kitur kainos? "Taip išgyveno ir pakilo Vokietija po karo. Panašiai vystėsi Austrija. Tokių pavyzdžių yra Švedijoje, Airijoje", – įsitikinusi Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė.
– Ruošiami paprastesni reikalavimai steigti smulkų verslą. Bet ir dabar pradėti veiklą galima labai greitai. Gal žadama kokių ypatingų sprendimų?
– Žinau, kad yra ruošiamas sprendimas, bet dokumentų nemačiau. Mes, taryba, pristatėme premjerui socialiai orientuotą žaliosios ekonomikos programą. Joje ir yra numatyta mažų parduotuvėlių, kuriose didžioji dalis produkcijos būtų vietinių gamintojų.
Taip, įmonę įkurti nesudėtinga. Galima ir internetu. Ji įregistruojama per dvi paras, jei pavadinimas atitinka lietuvių kalbos reikalavimus. Sudėtingiau yra norint prekiauti maisto produktais, reikia atitikti reikalavimus ir gauti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos leidimus. Būtina atitikti ir priešgaisrinius reikalavimus. Tai yra tam tikras trukdis ir stabdis, bet aš nemanau, kad parduotuvyčių yra mažai dėl šios priežasties.
– Turguose močiutės pardavinėja savo spaustus sūrius ir niekas jokių pažymų ir leidimų nereikalauja. Ar parduotuvėms ne per griežti reikalavimai?
– Manyčiau, per griežti. Bet tai yra susitarimo reikalas. Ūkio ministerijoje sudaryta geresnio reglamentavimo komisija, į ją įtraukti ir Vyriausybės, ir kitų ministerijų ir mūsų tarybos atstovai, veterinarijos, priešgaisrinės tarnybos institucijų vadovai. Palengvinimų jau atsirado. Tačiau, mano galva, kokybė vis dėlto turi būti užtikrinta. Higienos reikalavimai taip pat turi būti bent minimalūs.
Prieš keturis mėnesius buvau Prancūzijoje, lankėmės viename kaimelyje, kuriame gaminami saldumynai iš vynuogių. Mačiau tiek nešvaros, tokių produktų nenorėčiau valgyti. Mes dėl higienos perlenkiame, tačiau, kai palygini su kitomis šalimis, reikalavimų visiškai atsisakyti negalima. Sveikata kiekvienam svarbi.
– Bet ar labai daug norinčių atsidaryti mažas parduotuvėles, imtis kito smulkaus verslo?
– Viską reguliuoja rinka. Kad jos atsidarytų, pirmiausia, turi būti vartotojas. Antra, 90 proc. rinkos užėmę didieji prekybos tinklai, mažieji turi suprasti, kad jie taikosi vien į likusią 10 proc. dalį.
Jei parduotuvė atsidaro kaime, ji užsiima socialiniu verslu. Kitaip aš jo nepavadinsiu, nes neįmanoma uždirbti didelio pelno. Darbuotojų irgi neprisamdysi, nes jei priimsi daugiau, didės ir kainos.
Kitas dalykas, ši parduotuvėlė turėtų tapti tam tikru centru. Jei aplink 70 km atstumu žmonės, auginantys produkciją (tarkime, grikius) ar ją perdirbantys, suvežtų savo prekes į parduotuvytę. Labai svarbu ir viešieji pirkimai. Parduotuvėlė galėtų tiekti produktus vietos mokykloms, darželiams, senelių namams, pensininkams. Socialiai remtini žmonės turėtų gauti ne didelio prekybos centro kortelę, o tos bendruomenės parduotuvės. Dėl trumpos maisto ir paslaugų grandinės ši galėtų išsilaikyti. Kitaip neturi jokių šansų išlikti.
Mūsų siūlomos žaliosios ekonomikos vienas iš pagrindinių tikslų yra neparduoti neperdirbtos produkcijos.
– Kaip paskatinti mažą pardavėją tiekti savo produkciją, pavyzdžiui, grikius? Ūkininkui paprasčiau viską parduoti, nes saugojant, pakuojant atsiranda papildomų sąnaudų.
– Švelniai tariant, Lietuva apskritai yra neprotinga šalis. Turi vienintelę vertybę – gamtos išteklius, ir nesaugo. Svarbiausia, neperdirba. Nesaugo miškų, viską išveža rąstais. Neperdirba grūdų, parduoda patį pigiausią produktą. Nesaugo savo žmonių, juos išmoko, o paskui atiduoda užsienio šalių darbdaviams.
Grįžtant prie parduotuvių, mes siekiame perdirbimą įtraukti į smulkiojo, vidutinio verslo grandinę. Mūsų siūlomos žaliosios ekonomikos vienas iš pagrindinių tikslų yra neparduoti neperdirbtos produkcijos. Vadinasi, ir grūdai, ir miškas turėtų būti perdirbti – pagamintos prekės, už kurias galima gauti normalią kainą.
– Ar apskaičiuota, už kokią sumą parduotuvės savininkas turėtų per dieną, mėnesį parduoti prekių, kad viską organizuodamas ir dirbdamas gyventų oriau nei už minimalią algą? Juk kainuoja ir patalpos, ir įranga (šaldytuvai, kasos aparatas ir t.t.).
– To negaliu pasakyti. Bet galiu pasakyti kitką. Mūsų apskaičiavimais, toks žmogus, nesvarbu, ar kaime, ar mieste, neišsilaiko. Reikia į šią grandinę įtraukti ir bendruomenę, ir savivaldą. Aplink 70 km spinduliu nei gamintojų, nei vartotojų nėra labai daug, taip pat ir tokių, kurie norėtų tas parduotuvėles steigti. Todėl ir reikia suprasti, kad visi esame viename katile, kad reikia pasirinkti atitinkamą kainą. Sakome, kad tas, kuris augina burokėlius, turėtų gauti tiek, kad galėtų išgyventi, ir ne už minimumą. Tas, kuris turi parduotuvę, turi išgyventi, ir ne už minimumą. Socialiai remtinas žmogus irgi turi normaliai išgyventi, ir ne už 138 eurus, valgydamas vien batoną.
Mes – visi vienoje grandinėje. Taip išgyveno ir pakilo Vokietija po karo. Panašiai vystėsi Austrija. Tokių pavyzdžių yra Švedijoje, Airijoje. Ir mes turėtume turėti bendrą politiką, susitarimus.
– Koks turi kilti karas pas mus, kad pradėtume kilti, kaip po karo?
– Žodžio "karas" vengiu… Dabar Lietuva neteko daugiau gyventojų nei per karą. Ekstremalios gyvenimo sąlygos ir yra dabartinis mūsų karas. Manau, mūsų šalis gana sukrėsta.
O verslui pradėti yra įvairių pagalbos instrumentų. Tarkime, jaunas žmogus, registruotas darbo biržoje (dabar – Užimtumo tarnyboje). Yra konsultantų, programa, pagal kurią galima gauti 16 tūkst. eurų paramos savo verslo pradžiai. Kitas dalykas, jei nori savo versliuką plėsti kaime, yra kita programa, pagal kurią taip pat gali gauti 16 tūkst. eurų. Galima gauti 32 tūkst. eurų, vadinasi, tiek įmanoma susimažinti savo veiklos savikainą. Galima įsirengti arba parduotuvę, arba įsigyti autobusiuką ir išvežioti prekes 70 km spinduliu. Ko trūksta? Paprasčiausios valios.
– Tačiau socialiniam verslui rastis būtinas stiprus bendruomeniškumas. O jo šiandien nėra daug. Į verslininką žiūrima kaip į priešą, dažnai sakoma "ar iš jo nepirksiu, negyvens jis mano sąskaita".
– Taip, situacija yra sudėtinga. Žmonėms iš po kojų išmuštas pagrindas. Nemyli vienas kito ir kaimynų nemyli. Tačiau privalome susitarti, kitaip šioj šalyje po dešimt metų gyvens kiti.
Trejus metus važinėjome po Lietuvą su mokslininkais, susitikinėjome su kaimo žmonėmis. Neatsirado nė vieno, kuris sakytų, kad nekurtume šio socialinio verslo modelio. Sakė, darykite ir kuo greičiau.
Mes, Smulkiojo ir vidutinio verslo taryba, vienijanti 70 tūkst. verslininkų, pasirašėme susitarimą, pasirašė 120 tūkst. smulkiųjų žemės savininkų atstovaujanti asociacija, Mokslininkų sąjunga, Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija, į kurią susibūrę 300 verslininkų, užsienio lietuvių, pagyvenusių žmonių asociacijos.
– Kaip smulkieji verslininkai galėtų tiekti maisto produktus mokykloms ar darželiams, jei visoje Lietuvoje valgyklos išdraskytos, o maitinimo paslaugos perkamos vos iš keleto stambių tiekėjų, laimėjusių viešuosius konkursus? Valstybės požiūris visiškai kitoks nei jūsų.
– Mūsų vienas iš pagrindinių tikslų ir yra pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymą, kad jis neveiktų 70 km spinduliu aplink tą vietą, kurioje įsisteigęs smulkusis verslas, apie kurį ir kalbame. Taip yra Estijoje, Latvijoje. Jei vietinis verslas negalės valgyklų aprūpinti kažkokiais produktais, tik tada būtų antras etapas ir galima pirkti pagal Viešųjų pirkimų įstatymą. Tada mūsų vaikams nebus vežamas pašildytas maistas termosuose. Visi turime būti pilietiški.
– Ar bendros tendencijos vis dėlto bus palankios nedideliam verslui, smulkiajam prekybininkui?
– Tendencijos nekokios. Nepriklausomybės pradžioje buvo 200 tūkst. smulkiųjų ūkių. Dabar liko 120 tūkst. Su tokiu kiekiu dar galima šį tą padaryti. Yra pakankamai valstybinės žemės. Tačiau ar visos ES programos skatina dirbti? Anksčiau reikėjo žolę nušienauti ir susukti į rulonus, o dabar pakanka nupjauti, susmulkinti ir palikti išbarstytą laukuose. Siūlo kapeikas, kad žmogus nieko nedarytų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas linkęs šalies kurortuose ir didmiesčiuose uždrausti deginti anglį bei durpes2
Seimas linkęs nuo 2026 metų gegužės uždrausti deginti akmens anglį, lignitą, koksą, durpes tik keturiuose šalies kurortuose bei šešiuose didmiesčiuose, kuriuose gyvena virš 50 tūkst. gyventojų. Tuo metu miesteliuose ir ka...
-
Seimas linkęs pripažinti elektros tinklų Panevėžys–Darbėnai sujungimą svarbiu projektu1
Seime skinasi kelią pataisos, kuriomis siūloma ypatingos valstybinės svarbos projektu pripažinti elektros tinklų nuo Panevėžio iki Darbėnų sujungimą. ...
-
G. Nausėdai raginant keisti pavadinimą, Taivaniečių atstovybė siūlo „žvelgti į priekį“3
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant keisti Taivaniečių atstovybės pavadinimą, pastaroji ragina Lietuvą tarpusavio santykiuose „žvelgti į priekį“. ...
-
Seimas nepritarė siūlymui dėl krovininio transporto kelių rinkliavos mokesčio
Seimas nepritarė siūlymui krovininėms transporto priemonėms taikyti palankesnę kelių rinkliavos mokesčio skaičiavimo tvarką. ...
-
„Litgrid“: augant saulės elektrinių gamybai, elektra Lietuvoje balandį pigo 12 proc.1
Dėl permainingų orų bei toliau augusios saulės elektrinių gamybos vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje balandį mažėjo 12 proc. iki 60 eurų už megavatvalandę (MWh), antradienį pranešė šalies elektros perdavimo sistemos operat...
-
Itin maža elektros kaina visuomeninio tiekimo vartotojams: ar tikrai viskas – ne dėl rinkimų?
Visuomeninio tiekimo elektros vartotojams kitą pusmetį elektra bus pigesnė. Nepriklausomi elektros tiekėjai tokių mažų kainų pasiūlyti negali ir kaltina Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą (VERT) pataikavimu valdžiai prieš šių ...
-
Pramoninių teritorijų plėtrai – 13,4 mln. eurų finansavimas
Ekonomikos ir inovacijų ministerija antradienį pranešė skirianti 13,4 mln. eurų finansavimą savivaldybėms vystyti laisvąsias ekonomines zonas (LEZ), pramonės parkus ir kitas pramonines teritorijas. ...
-
I. Vėgėlei skriejo aštrios konkurentų replikos: priminė šeimos verslą ir sankcijas11
Žurnalistinis tyrimas apie kandidato į šalies vadovus Igno Vėgėlės šeimos verslą bei galimas apeinamas Rusijai ir Baltarusijai taikomas sankcijas toliau kelia aistras prezidentinių debatų metu. Kalbant apie valstybėms agresorėms pritaik...
-
A. Armonaitė su JAV pareigūnu aptars šalių ekonominio bendradarbiavimo stiprinimą1
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė susitikime su JAV Valstybės departamento sekretoriaus pavaduotoju Jose W. Fernandezu (Chose V. Fernandesu) aptars galimybes stiprinti šalių ekonominį bendradarbiavimą, antradienį prane&s...
-
ŽŪM: stiprinama į Lietuvą įvežamų daržovių kontrolė2
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) antradienį pranešė kartu su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) stiprinanti į Lietuvą įvežamų daržovių kontrolę, taip siekiant užkirsti kelią nelegaliam jų įvežimui iš Rusijos. ...