Ministrės teigimu, į ataskaitą buvo įtrauktos tiek tos valstybės, kuriose pensijų kaupimas antroje pakopoje yra privalomas, tiek tos, kuriose tokios prievolės nėra, todėl Lietuvos rodiklis skaičiuotas be šio kaupimo – su juo šalies rodiklis siektų apie 50 procentų.  

„Sutinku su tais ekonomistais, kurie sako, kad (tyrimo – BNS) metodika yra stipriai abejotina todėl, kad viename katile mes turime tas valstybes, kuriose kaupimas antroje pakopoje yra privalomas, o jeigu mes žiūrėtume su savo antros pakopos kaupimu, tai pas mus ta pati prognozė irgi apie vidurį (siektų tyrimo vidurkį – BNS)“, – žurnalistams antradienį sakė M. Navickienė.

„Lietuva yra be privalomo kaupimo, bet (tyrime – BNS) kartu sudėta su valstybėmis, kurios yra privalomai kaupiančios. Tai metodikai yra nemažai priekaištų ir aš jiems pritariu“, – kalbėjo ministrė.

Naujausiame tyrime EBPO prognozuoja, kad 2000 metais gimę ir nuo 2022 metų iki senatvės dirbsiantys žmonės Lietuvoje gautų 28,9 proc. buvusio vidutinio atlyginimo siekiančią pensiją.

 

Naujausiame tyrime EBPO prognozuoja, kad 2000 metais gimę ir nuo 2022 metų iki senatvės dirbsiantys žmonės Lietuvoje gautų 28,9 proc. buvusio vidutinio atlyginimo siekiančią pensiją.

Tuo metu šio rodiklio vidurkis visoje organizacijoje siekia 61,4 proc., o didžiausi įverčiai užfiksuoti Portugalijoje, Turkijoje, Nyderlanduose, kur santykis tarp mokamos pensijos ir buvusio atlyginimo siekia daugiau nei 90 proc. 

„Tikrai šios ataskaitos nevertinu kaip kažkokio nuosprendžio, tuo labiau, kad metodika yra abejotina“, – sakė M. Navickienė.

Ministrė pripažino, kad Lietuva susiduria su demografiniais iššūkiais, tačiau, pasak jos, yra daug galimybių suvaldyti šią situaciją.

„Jeigu mes investuosime į aukštesnius atlyginimus, aukštesnę pridėtinę vertę kuriančias darbo vietas, aukštesnį valandinį atlygį, kuris nuo Europos Sąjungos vidurkio vis dar stipriai atsilieka, ilgesnę sveiko gyvenimo trukmę, gimstamumo didinimą, mes turime visas galimybes suvaldyti šią situaciją“, – teigė M. Navickienė.

„Niekas šiandien negali pasakyti, kaip atrodys Lietuva po 50 metų, tai labai priklausys nuo to, kokius sprendimus priims mūsų vyriausybės“, – kalbėjo ministrė.

Komentuodami EBPO tyrimą LRT portalo kalbinti ekonomistai teigė, jog prognozuodama šį rodiklį organizacija daro klaidingą prielaidą dėl atlyginimų augimo, taip pat abejojo tyrimo metodologija.

Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija portalui teigė, kad tyrimo rezultatus lėmė Lietuvai nepalankios ilgojo laikotarpio demografijos prielaidos, be to, EPBO skaičiavimai rodo didėsiančią pensijų kaupimo svarbą.