Mažiau amerikietiško turinio

„TikTok“ vartotojus jau kurį laiką erzina nežinomybė: ar JAV iš tiesų visiškai uždraus šią programėlę, ar vis dėlto pavyks rasti kitų sprendimų? Vienas iš šiuo metu aptarinėjamų kompromisų galėtų būti Kinijos sutikimas perleisti šios platformos valdymą kuriai nors JAV kompanijai.

Tačiau pirmiausia – kiek „TikTok“ likimas aktualus Europos auditorijai? „Europos ir, žinoma, Lietuvos socialinių medijų naudojimo įpročiai skiriasi nuo JAV, kaip ir skiriasi populiariausios platformos. Dažnu atveju renkamės kitas platformas, naudojame jas kiek skirtingais tikslais, žiūrime labiau europietišką turinį ir tai normalu“, – atsako dr. J. Zamauskė.

„TikTok“ likimas neaiškus ir sunku prognozuoti, ką nuspręs Kinija, bet šios platformos uždraudimas JAV reikštų, kad matytume mažiau amerikiečių turinio, kadangi tikėtina, kad dalis turinio kūrėjų persikeltų į kitas, legalias platformas. Tačiau manau, kad tą spragą užpildytų kitas turinys“, – prognozuoja ji.

Bent jau oficialiai, diskusijas dėl „TikTok“ uždraudimo JAV lėmė nerimas dėl Kinijos ir saugumo klausimų, tačiau smulkiojo verslo atstovai ir turinio už Atlanto kūrėjai tikina, kad jiems tai kainuotų realių finansinių nuostolių.

Kaip teigia dr. J. Zamauskė, Lietuvoje ši platforma neturi tokios aiškios finansinės išraiškos, kaip JAV, ypač verslų atžvilgiu. „Kadangi Lietuvoje nėra galimybės naudotis „TikTok“ reklamos platforma, tiksliau, rodyti turinio pasitelkus reklamą Lietuvos auditorijai (beje, tokia galimybė pagaliau žadama šį mėnesį), verslas ilgą laiką kiek atsargiai žiūrėjo į šios platformos potencialą. Aiškią finansinę vertę ši platforma, bent kol kas, gali turėti tik turinio kūrėjams“, – aiškina ekspertė.

„Tačiau tiek turinio kūrėjai, tiek patys verslai turėjo pasikliauti tendencijomis, populiariomis temomis ir paleidę turinį tikėtis geriausio. Ne visada turinys, kuriam investuojama nemažai laiko, o tai reiškia ir kaštų, surinkdavo daug peržiūrų. O neprognozuotinas rezultatas nėra patraukli alternatyva verslams. Todėl nedrįsčiau teigti, kad verslai prisijaukino šią platformą, greičiau dalis verslų atrado savo būdą išnaudoti šią platformą verslo tikslams“, – požiūriu dalijasi dr. J. Zamauskė.

Ši platforma Lietuvoje labiau suprantama kaip pramoga, tačiau tai negalioja kitiems socialiniams tinklams, pabrėžia ekspertė: „Kai kurios, pavyzdžiui, „Meta“, platformos generuoja lėšas ne prasčiau nei tradicinės medijos. Galbūt tokiu taps ir „TikTok“, jei dar sulauksime galimybių naudoti reklamą Lietuvoje.“

Lyderis: „Facebook“ buvo pirmasis socialinis tinklas, iki šių dienų turintis didžiausią auditoriją, tad natūralu, kad ja naudojasi ir didžiausia vyresnės auditorijos dalis. / J. Kane / AP nuotr.

Skandalingi veikėjai

Nors tyrimų apie Lietuvos auditoriją „TikTok“ kanale – mažai, bendros tendencijos ir praktika rodo, kad šia platforma naudojamasi labai panašiai kaip ir užsienio šalyse.

„Programėlės atsiradimo pradžioje tai buvo pramoginė, laisvalaikio platforma, šiandien ne mažiau svarbu ir informacinis aspektas. Z karta „TikTok“ ieško informacijos apie keliones, lankytinas vietas, populiarias prekes ar madą ir tai visiškai įprasta. Lietuvoje atkartotos tendencijos populiarios visame pasaulyje, populiarios ir pas mus“, – dėsto dr. J. Zamauskė.

Dalis žinomų „TikTok“ veikėjų Lietuvoje kuria specifinį turinį – nevengia tiesioginiame eteryje vartoti alkoholį, demonstruoja keistas santykių aiškinimosi dramas, intrigas, propaguoja agresyvią leksiką be jokios cenzūros ir t. t. Nemažai žmonių piktinasi tokiais turinio kūrėjais.

„Labai taikliai juos apibūdinote, kaip veikėjus. Turinio jie nekuria, nes tai, ką jie rodo, greičiau yra kasdienė veikla, buitis, kitaip sakant, skalbiniai, džiaustomi viešumoje“, – teigia socialinių tinklų ekspertė.

Panašaus pobūdžio turinys, žiūrint iš istorinės perspektyvos, visada buvo populiarus. „Psichologai teigia, kad apkalbos padėjo žmonėms išgyventi, tai lyg išlikimo mechanizmo dalis – žinoti, kas vyksta už uždarų durų, vertinti situacijas kaip geras ar blogas ir taip mokytis socialiai priimtinos elgsenos. Tad, manau, tai nėra naujas fenomenas, jis tiesiog įgavo naują, technologijų pasaulyje patogesnę formą. Paaiškinimas, deja, toks ir yra – žmonija tobulėja, tačiau kai kurie įpročiai išlieka“, – konstatuoja dr. J. Zamauskė.

Pirmūnai – „Meta“ platformos

Jei vertintume pagal vartotojų skaičių, Lietuvoje socialinių tinklų pirmūnai labai panašūs kaip ir visame pasaulyje – korporacijos „Meta“ platformos. „Daugiausia vartotojų turi „Facebook“, „Instagram“, „YouTube“, juos vejasi ir minėtasis „TikTok“.Šie tinkla ipopuliarūs dėl savo paprastumo – bent jau jų atsiradimo metu technologijos nebuvo sudėtingos. Taip pat ir dėl populiarumo tarp kitų vartotojų – naudojasi draugai, naudoju ir aš. Kiekvienas kanalas turi savo auditoriją, tačiau didžiausią auditoriją visuose kanaluose daugiausia sudaro 25–45 metų amžiaus žmonės“, – aiškina dr. J. Zamauskė.

Žmonės dar nėra pasiruošę mokėti už socialinius tinklus, kaip ir nėra pasirengę mokėti už mokamą žiniasklaidos turinį internete.

Jaunoji karta – paaugliai, kurie stebi JAV tiktokerius, youtuberius – dažnai mano, kad galbūt nebūtina siekti aukštojo išsilavinimo, juk galima kurti turinį ir taip generuoti pinigus. Kartais atrodo, kad tai tampa savotiška naująja jauniausios kartos pasaulio iliuzija. Tačiau tiesa tokia, kad finansiškai sėkmingų turinio kūrėjų yra sąlyginai mažai, o pačio turinio sėkmė priklauso nuo platformos.

„Nuo platformos priklauso, kokio turinio auditorija tikisi, kokius standartus tam turiniui kelia. Pavyzdžiui, jei vertintume „Instagram“, ten populiariausias laisvalaikio, gyvenimo būdo turinys, kelionės, o jeigu šis turinys pateikiamas populiariausia forma – reels formatu – geresnis rezultatas garantuotas“, – sako dr. J. Zamauskė.

„Trumpai tariant, turinys turi atitikti auditorijos lūkesčius ir būti pateiktas populiariausia tos platformos forma. Jeigu į šią kombinaciją įtrauksime dar ir žinomą veidą ar nuomonės formuotoją – turėsime sėkmingą kombinaciją“, – tikina ji.

Vieta ne tik „senukams“?

Atrodo, kad lietuvių mėgstamas „Facebook“ išgyvena išbandymą, pastaruosius kelerius metus mėgina įrodyti, kad nėra vieta tik vyresnei auditorijai. Kaip akcentuoja dr. J. Zamauskė, nereikėtų pamiršti, kad „Facebook“ buvo pirmasis socialinis tinklas, iki šių dienų turintis didžiausią auditoriją, tad natūralu, kad ja naudojasi ir didžiausia vyresnės auditorijos dalis.

„Esu šia tema rašiusi straipsnį, kuriame išdėsčiau savo nuomonę šiuo klausimu, tačiau trumpai tariant – sena naujiena, kad socialiniai tinklai sensta, sensta ir jų auditorija. Kiek pamenu, nuo pat šio kanalo pradžios jis išgyvena išbandymus laiku, konkurentais, technologijų šuoliais, naujais įstatymais ir t. t. Manau, kad šis kanalas turi kur kas didesnių rūpesčių nei tik senstanti auditorija ar jaunosios auditorijos nusigręžimas“, – sako ekspertė.

Labai taikliai juos apibūdinote, kaip veikėjus. Turinio jie nekuria, nes tai, ką jie rodo, greičiau yra kasdienė veikla, buitis, kitaip sakant, skalbiniai, džiaustomi viešumoje.

ES vis veliasi į ginčus su „Meta“, neseniai technologijų gigantę ji vėl apkaltino pažeidus bloko skaitmenines taisykles. Naujausia byla susijusi su naujuoju „Facebook“ ir „Instagram“ prenumeratos be reklamos modeliu – daugybė vartotojų kritikuoja šį vadinamąjį „mokėk už turinį be reklamos arba sutik su reklama“ metodą.

Kaip primena dr. J. Zamauskė, skandalai ir taisyklių pažeidinėjimai „Meta“ lydi ne vienus metus. „Atrodo, kad organizacija labiau linkusi rizikuoti baudomis nei jų laikytis. Tačiau „mokėk arba sutik“ modelis manęs nestebina, jis nėra naujas ar netikėtas – panašiu principu „YouTube“ apmokestino savo vartotojus. Žmonės dar nėra pasiruošę mokėti už socialinius tinklus, kaip ir nėra pasirengę mokėti už mokamą žiniasklaidos turinį internete, tad manau, kad šis principas artimiausiu metu nepadarys didelio pokyčio socialiniuose tinkluose“, – vertina ji.

Ekspertės teigimu, žmogus tam tikra prasme pats renkasi, kokį turinį nori matyti, nes reklama socialiniuose tinkluose rodoma pagal žmogaus domėjimosi sritis, demografinius duomenis ir kt. „Galime sakyti, kad kiekvieno mūsų turinys skiriasi nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos“, – sako dr. J. Zamauskė.

„ES teisinis reguliavimas apriboja verslų galimybę pasiekti dalį šios informacijos, tad, norint išvengti atsakomybės už įstatymų nesilaikymą, reikia prisitaikyti. Vadinasi, mokamas turinys, kuris mus pasiekia, gali būti bendresnis, ne toks personalizuotas, kokį matydavome anksčiau. O turinys, kurį renkamės aktyviai sekti patys, priklauso nuo mūsų ir gali niekuo nesiskirti“, – dėsto socialinių tinklų tendencijas stebinti dr. J. Zamauskė.