- Sigita Zumerytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyresnio amžiaus gyventojų situacija darbo rinkoje pastaraisiais metais gerėja, taip pat auga senjorų, kurie vis dar išlieka darbo rinkoje sulaukę pensinio amžiaus, skaičius, rodo naujausi „Sodros“ duomenys.
Vis dėlto jų galimybes darbo rinkoje labiausiai lemia patirtis ir kvalifikacija, o jų darbo užmokestis kiek atsilieka nuo vidutinio darbo užmokesčio šalyje.
Pirmą šių metų ketvirtį vidutinės visą mėnesį dirbusių gyventojų draudžiamosios pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, siekė 1 202 eurus. Įvertinus darbo užmokesčio indeksavimą, tai yra 88 eurais, arba 8 proc., daugiau negu tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.
Palyginti su atitinkamu praėjusių metų pirmo ketvirčio rodikliu, kuris buvo 13 proc., augimas lėtėjo, tačiau pastarąjį 2018 m. pirmo ketvirčio pajamų augimą galėjo lemti tuo metu įvestos socialinio draudimo įmokų grindys, paskatinusios dalį darbdavių kilstelėti atlyginimus bent iki minimalios mėnesio algos (MMA).
„Šiais metais reikšmingos įtakos pajamų augimui turėjo padidėjusi minimali mėnesinė alga, nes 60 proc. gyventojų, uždirbančių mažiau nei MMA, alga didėjo bent 10 proc. Bendrai ne mažesnį nei 10 proc. pajamų augimą galėjo pajusti beveik pusė visų dirbančiųjų“, – sako „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Zitikytė.
Pasak jos, tai taip pat rodo, kad darbo užmokesčio indeksavimas metų pradžioje neturėjo neigiamos įtakos algų dydžiui.
Darbo rinkoje ilgiau išlieka vyresnio amžiaus vadovai, kvalifikuoti darbininkai, tarnautojai, paslaugų sektoriaus specialistai, o susirasti darbą gerokai sunkiau nekvalifikuotiems darbininkams.
Pensinio amžiaus sulaukusių ir dirbančių senjorų vidutinis darbo užmokestis šiandien siekia apie 841 eurą. Dirba daugiau nei ketvirtadalis senjorų nuo 60 iki 70 metų. O jau vyresnių dirbančių pensininkų skaičius smarkiai krinta.
„Sodros“ teigimu, pastaraisiais metais stebima dirbančių pensininkų skaičiaus augimo tendencija. Tai rodo, kad darbo rinka vyresnio amžiaus žmonėms šiandien yra atviresnė, bet ne visiems.
Nors atrodo paradoksalu, ilgiau darbo rinkoje išlieka tie pensininkai, kurie jau turi sukaupę būtinąjį stažą, iš jų darbo rinkoje lieka apie 60 proc., nors vidutinė jų pensija šiandien viršija 400 eurų.
Kitokia situacija tų senjorų, kurie būtinojo stažo nesukaupė. Neturint būtinojo stažo vidutinė senatvės pensija yra kone perpus mažesnė ir nesiekia 200 eurų, tačiau iš tokių pensininkų dirba tik 10 proc.
„Viena iš šio reiškinio priežasčių – darbo rinkos poreikiai. Darbo rinkoje ilgiau išlieka vyresnio amžiaus vadovai, kvalifikuoti darbininkai, tarnautojai, paslaugų sektoriaus specialistai, o susirasti darbą gerokai sunkiau nekvalifikuotiems darbininkams. Ilgai dirbančių vadovų dalis sudaro 18 proc., kai nekvalifikuotų darbininkų ji netgi mažesnė – 17 proc., nors darbo rinkoje jų santykis visiškai kitoks“, – pažymi K. Zitikytė.
Kvalifikacijos trūkumas gali tapti problema ir vyresnio amžiaus gyventojams, dar nesulaukusiems pensinio amžiaus.
Dalis gyventojų, praradusių darbą ir pajamas, likus mažiau nei penkeriems metams iki pensinio amžiaus, renkasi išankstinę pensiją.
„Sodros“ duomenimis, daugiau nei pusė išankstinės pensijos gavėjų metus iki prašymo mokėti išankstinę pensiją neturėjo draudžiamųjų pajamų. Kitų pajamos buvo labai mažos – vidutiniškai 450 eurų. Dažniausiai išankstinės pensijos prašė nekvalifikuoti darbuotojai – valytojai, kiemsargiai ir kiti.
„Sodros“ specialistų teigimu, svarbu žinoti, kad, pasirinkus išankstinę pensiją, mėnesinis pensijos dydis mažėja po 0,4 proc. už kiekvieną išankstinės pensijos mėnesį. Vidutinė išankstinė pensija – 250 eurų ir yra 30 proc. mažesnė nei vidutinė senatvės pensija.
Kita vertus, gyventojų, pasirenkančių gauti išankstinę pensiją, skaičius mažėja ir sudaro vos 1 proc. visų senjorų – ją gauna 6200 gyventojų. Nuo piko, kuris buvo 2012 metais, išankstinės pensijos gavėjų skaičius sumažėjo perpus, o tai reiškia, kad vyresnio amžiaus gyventojams šiandien darbo rinka yra atviresnė nei visą pastarąjį dešimtmetį.
„Senėjant visuomenei ir ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei, darbo rinka turės prisitaikyti prie vyresnių dirbančiųjų, o vyresnių žmonių užimtumo didinimas yra vienas iš būdų mažinti atskirtį. Tačiau reikia sudaryti sąlygas mokytis visą gyvenimą, pritaikyti darbo vietas visoms amžiaus grupėms, plėtoti vyresnio amžiaus darbuotojų užimtumo galimybes ir remti aktyvų ir sveiką senėjimą“, – sako K. Zitikytė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Merų sukilimas: kaltina pinigų ieškant svetimose kišenėse17
Merai sukilo prieš Laisvės partijos siūlymą lėšų gynybai imti iš savivaldybių. Aiškina, kad ir taip pinigų vos užtenka, tad apie jokį pajamų mokesčio perskirstymą negali būti nė kalbos. Be to, kaltina partijos lyderę ...
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą3
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą11
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau4
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus35
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų5
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...