Kai kalbame apie paveldą, prieš daugelio iš mūsų akis visų pirma iškyla didingi gamtos ir žmogaus sukurti monumentai, bažnyčių bokštai, viduramžių tvirtovės ir pilys, muziejinės ir antikvarinės vertybės ir panašūs dalykai, kurie įprastai nėra mūsų kasdienio gyvenimo dalis. Kur kas rečiau pagalvojame apie tai, kad kiekvienas iš mūsų, leidžiantis vasaras senelių sodyboje ar galvojantis įsigyti ramų kampelį kokybiškam poilsiui atokiau nuo miesto šurmulio, turi galimybę savomis rankomis prisiliesti prie vertingo kultūros paveldo, prisidėti prie jo saugojimo ir puoselėjimo. Senosios kaimo sodybos, jų medinė architektūra ir jas supanti aplinka – unikalus ir vertingas palikimas, mūsų tapatumo ir savasties pagrindas, kuriame atsispindi šimtmečiais gyvavusios tradicijos, istorinės atminties ženklai, kartų ir giminių ryšiai. Liesdami rąstų sienose paliktas laiko ir meistrų darbo žymes, patys atnaujindami senelio rankomis pagamintas ąžuolines duris ar drožinėtas langines, galime geriausiai pajausti asmeninį ryšį su mūsų šalies ir savo giminės istorija, įnešti indėlį į bendro kultūrinio identiteto ir tradicijų išsaugojimą.

Kokie darbai yra svarbiausi, kaip teisingai juos atlikti, kaip sukurti patogias sąlygas gyvenimui kartu išsaugant medinės architektūros savitumą, tikrumą ir jos dvasią?

Išmokti susikalbėti su namu

Pagrindinis sodybos pastatas – gyvenamasis namas – sodybose būdavo statomas iš medžio. Medis – ypatinga medžiaga, kuri nuolat kinta, reaguoja į aplinkos pokyčius, juda, traukiasi, plečiasi, lyg gyvas organizmas.

Labai svarbu pajausti statinį, suprasti kaip ir kodėl jis atsirado ir keitėsi, išmokti skaityti medžio rievėse paliktus laiko ženklus.

"Labai svarbu pajausti statinį, suprasti kaip ir kodėl jis atsirado ir keitėsi, išmokti skaityti medžio rievėse paliktus laiko ženklus. Toks santykis neįgyjamas per vieną dieną, tapus sodybos savininku, jam, kaip ir žmogiškiesiems ryšiams, reikalingas laikas, rūpestis, atsakomybė", – patarimais iš savo ilgametės medinių namų restauravimo patirties dalijasi dailidystės amatą daug metų puoselėjantis meistras Saulius Sakalas.

Išmokus susikalbėti su namu ir jo aplinka, bus daug lengviau jį prižiūrėti, išsiugdyti pastabumą ir pajausti, kur namui skauda, kol vos matomi įbrėžimai neišplito į sunkiai gydomas žaizdas.

Kaip teigia architektė Rasa Bertašiūtė, imantis medinio namo priežiūros ir tvarkymo darbų, visų pirma būtina suvokti paveldo vertę (istorinę, architektūrinę, menotyrinę) ir nustatyti, ką būtina išsaugoti. Reikia įvertinti esančių pažeidimų pobūdį, apimtis, priežastis ir atitinkamai susiplanuoti darbus: išsiaiškinti neatidėliotinus, kad būtų išvengta grėsmingų pokyčių (pvz., prakiurusio stogo, lietvamzdžių, latakų tvarkymas) ir tolesnius darbus, kurių metu būtų panaikinti per laiką įvykę pakitimai, atnaujinti sunykę elementai (pvz., sienų perdažymas, langų sutvarkymas). Anot tyrinėtojos, kuo mažiau keičiame seną pastatą, tuo daugiau išsaugome ir perduodame informacijos ateities kartoms.

Pamatai ir stogas

Kaip žmogui batai ir kepurė, taip namui pamatas ir stogas yra svarbiausi, norint tinkamai pasirūpinti sveikata ir ilgiau gyventi. Labiausiai namo sveikatos būklei kenkia drėgmė, kuri atsiranda dėl gruntinių vandenų, lietaus, sniego poveikio, blogo patalpų vėdinimo. Drėgmės paveikta mediena tampa lengvai pažeidžiama, atsiranda puvėsis, pelėsis, grybelis, o patenka ji į namą esant nekokybiškiems pamatams ir netinkamai sutvarkytam stogui.

Imantis tvarkymo darbų, visų pirma svarbu atkreipti dėmesį į tai, ar aplink namą yra pakankamas vandens nuolydis, ar pamatuose nėra matomų įtrūkių, plyšių, nubyrėjusio tinko, pasvirusių, įlinkusių, išsipūtusių vietų, ar jie vietomis nėra pasmegę. Tai dažniausiai pasitaikantys pamatų pažeidimai, dėl kurių laikui bėgant apatiniai sienojai ima liestis su žeme, įgauna drėgmės ir pradeda pūti.

"Norint pašalinti tokio tipo namo pažeidimus, greičiausiai neišvengsite namo "svėrimo" procedūros, kai namas sutvirtinamas ir pakeliamas specialiais keltuvais, pataisomi ir paaukštinami seni pamatai arba sumūrijami nauji, ant pamatų dedamas drėgmę izoliuojančios medžiagos sluoksnis, o ant pamatų esantys supuvę sienojai ar jų dalys keičiamos atitinkamai paruoštais naujais", – pasakoja senų namų renovacija užsiimančios bendrovės direktorius Laimonas Bartkus.

Tinkamai pasirūpinus namo kojomis, kad tvirtai ir sausai stovėtų ant žemės, reikia skirti dėmesio jo apsaugai nuo lietaus ir sniego – įvertinti stogo būklę. Dėmesį reikia atkreipti į tai, ar nėra matomų stogo dangos pažeidimų, drėgmės požymių stogą laikančiose konstrukcijose (gegnės, grebėstai), ar gerai užsandarintas kraigas, stogo kraštai ties kaminais, kitose lūžio vietose, ar tinkamai pritvirtinti, neįtrūkę lietvamzdžiai, o jais nutekantis vanduo netykšta ant pamatų ir sienų. Dažnai pamirštamas net ir toks, atrodytų, elementarus darbas, kaip lietvamzdžių ir latakų valymas nuo prikritusių lapų ir šiukšlių, o laiku neatlikta ši procedūra gali pridaryti nemenkų rūpesčių.

Kalbant apie rimtesnį darbą – susidėvėjusios stogo dangos keitimą – galimybių yra daug ir įvairių, o sprendimų pasirinkimas priklauso nuo šeimininkų matomos sodybos vizijos, stogo būklės, finansinių galimybių. Tačiau yra keletas svarbiausių principų, kurių architektė R.Bertašiūtė pataria laikytis visiems. Visų pirma – tai senos stogo konstrukcijos išsaugojimas ar pakartojimas, nes originali stogo forma, nuolydis, proporcijos ir danga formuoja pastatų architektūrinį vaizdą, kuris laikomas paveldo vertybe. Priimant sprendimus dėl stogo dangos svarbu išsiaiškinti, ar ji nebus per sunki stogo konstrukcijai, o tam reikia kruopščiai apskaičiuoti laikančiųjų konstrukcijų techninius duomenis.

Sienų priežiūra

Dažniausiai pažeisti būna apatiniai namo sienojai, kuriuos galima atnaujinti ar pakeisti atliekant pamatų restauravimo darbus. Tačiau būtina skirti dėmesio ir kitų namo sienojų būklei, jie juk taip pat nuolat veikiami lietaus, sniego, vėjo ir saulės ir per ilgesnį laiką neišvengiamai atsiranda jų pažeidimų (dažniau pietinėje namo pusėje, taip pat rąstų sujungimo vietose).

Svarbu įvertinti pažeidimų laipsnį: jeigu jis nedidelis, užtenka pakeisti tik dalį sienojo, jeigu labiau nukentėjusi vien išorinė rąsto dalis, galima tik ją ir pakeisti, o jeigu pažeidimai tokie, dėl kurių kyla pavojus namo konstrukcijai ir saugumui, reikia sienojus keisti naujais. Daugeliui etnografinės sodybos entuziastų maloniausias akiai turbūt autentiškas natūralių rąstų namo vaizdas, tačiau siekiant namą pritaikyti šiuolaikiniam gyvenimo būdui, kai norima daugiau komforto ir patogesnių gyvenimo sąlygų, galimi įvairūs rastų aprengimo būdai. Namo apkalimo ir sienų šiltinimo variacijų spektras labai platus, todėl prieš apsisprendžiant, kaip atlikti darbus, kokias medžiagas naudoti pravartu išsamiau pasigilinti į įvairias šių darbų subtilybes.

Įgyti naudingų žinių, kurios padės išmokti susikalbėti su jūsų namu ir planuoti vasaros sezono darbus sodyboje, galima gegužės 3-4 dienomis Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje (Savičiaus g.15) ir aplinkinėse erdvėse vyksiančioje tarptautinėje kultūros paveldo pažinimo, tvarkybos ir technologijų parodoje „Heritas“.