- Vida Danilevičiūtė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybė pritarė Energetikos ministerijos parengtam Nacionalinės šilumos ūkio plėtros programos (NŠŪPP) pakeitimo projektui, kuris leis spartinti Europos Sąjungos (ES) fondų investicijas ir kartu įgyvendinti Nacionalinės energetikos strategijos tikslus.
Šios programos pakeitimas sudaro palankesnes sąlygas savivaldybėms pačioms nuosekliai ir racionaliai planuoti šilumos ūkio plėtrą taip, kad būtų pasiekti nacionaliniai energetikos tikslai – 2030 m. centrinio šildymo sektoriuje 90 proc. šilumos būtų pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI), pranešė Energetikos ministerija.
Šis pakeitimas taip pat yra viena iš esminių sąlygų siekiant skirti paramą mažos galios biokurą naudojančių kogeneracinėms jėgainėms savivaldybėse įrengti. Iki metų pabaigos bus paskelbtas naujas kvietimas mažajai kogeneracijai skatinti. Tam bus skirta 12 mln. eurų.
„Šie pakeitimai svarbūs ne tik nacionaliniams atsinaujinančios energetikos tikslams pasiekti, bet ir siekiant spartinti ES fondų investicijas. Reikia pripažinti, kad kai kurių projektų įgyvendinimo tempas šiuo metu yra sulėtėjęs, tačiau patvirtintos naujos priemonės leis efektyviau ir sparčiau investuoti europines lėšas į energetiką“, – pranešime teigia energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Kitą savaitę Vyriausybėje planuojama svarstyti teisės aktų pakeitimus dėl viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programos keitimo. Pasak pranešimo, tai turėtų ne tik suaktyvinti viešųjų pastatų atnaujinimo procesą siekiant nacionalinių energijos vartojimo efektyvumo tikslų, bet ir bus galimybė panaudoti neinvestuotas dabartinio periodo ES fondų lėšas.
Pagal 2019 m. ES fondų lėšų išmokėjimo planą III ketv. Energetikos ministerija yra įvykdžiusi 63 proc. šio plano. Kaip teigiama pranešime, šiuo metu jo vykdymas siekia 71 proc.
Labiausiai Energetikos ministerijos ES lėšų išmokėjimo vėlavimas susijęs su Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) projekto įgyvendinimo vėlavimu. Ministerija teigia, kad sieks užtikrinti projekto finansinių srautų efektyvesnę priežiūrą.
2020-2021 m. planuojama galutinai užbaigti Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektą, toliau vystyti centralizuoto šilumos tiekimo tinklų modernizavimo ir plėtros projektus, elektros ir gamtinių dujų perdavimo sistemų modernizavimo ir plėtros projektus. Taip pat numatyta sudaryti sutartis pagal naujai parengtas gaminančių vartotojų ir mažos galios biokurą naudojančių kogeneracinių jėgainių priemones.
Iki 2020 m. pabaigos bus sudarytos sutartys už visą Energetikos ministerijos skirtą ES fondų lėšų sumą. Kitais metais planuojama išmokėti projektams apie 110 mln. eurų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda ragina muitais mažinti Rusijos žemės ūkio produktų konkurencingumą
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina didinti muitus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktams, kad jų importas taptų nekonkurencingas. ...
-
I. Ruginienė: priėmus nesubalansuotus sprendimus dėl gynybos finansavimo, kiltų socialinių neramumų4
Tęsiantis diskusijoms dėl lėšų papildomam gynybos finansavimui, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad, įvedus regresinius mokesčius, nukentėtų visuomenė ir galėtų kilti socialinių neramum...
-
„Elektrum Lietuva“: pirmąjį metų ketvirtį saulės elektros gamyba augo 9 proc.2
Pirmąjį šių metų ketvirtį privačiose saulės elektrinėse Lietuvoje buvo pagaminta beveik dešimtadaliu daugiau elektros nei tą patį laikotarpį pernai. Didžiausia energijos generacija fiksuota kovo mėnesį, rodo energetikos sprendimų b...
-
Vyriausybė siūlys specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių11
Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį pranešė, kad Vyriausybė siūlys įsteigti specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių. ...
-
A. Armonaitė: siekiant didesnio finansavimo gynybai PVM nebus didinamas1
Valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė trečiadienį pareiškė, kad pridėtinės vertės mokestis (PVM) tikrai nebus didinamas siekiant didesnio finansavimo krašto apsaugai. ...
-
Ką daryti, jei suplyšo pinigai?2
Lietuva su euru gyvena jau devynerius metus, tačiau litų gyventojai vis dar turi. Juos į Lietuvos banko (LB) kasas iškeisti atneša kasdien. Litų atnešantys tautiečiai pasakoja jų radę paslėptų, pavyzdžiui, užuolaidų karnizų va...
-
EK pritaria alkoholio prekybos mugėse, parodose ir renginiuose taisyklių atlaisvinimui1
Ekonomikos komitetas pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui atlaisvinti alkoholio prekybos taisykles mugėse, parodose ir masiniuose renginiuose. ...
-
Ekonomikos komitetas pritaria įstatymų pakeitimams, kurie leis didžiosioms gamybos įmonėms greičiau įsikurti Lietuvoje2
Trečiadienį Seimo Ekonomikos komitetas pritarė teikiamiems Ekonomikos ir inovacijų ministerijos tiekiamiems Investicijų įstatymo pakeitimo projekto ir lydintiesiems įstatymų pakeitimams, kurios leistų didžiosioms gynybos pramonės bendrovėms greiči...
-
Viceministrė: karinių gamyklų statyboms reikalingas tam tikras slaptumas2
Seimui skubiai svarstant įstatymo pataisas, kurios leistų neinformuoti visuomenės apie kai kuriuos gynybos pramonės gamyklų statybų procesus, ekonomikos ir inovacijų viceministrė sako, kad atsisakyti dalies informavimo procedūrų reikia dėl slaptumo....
-
J. Sabatauskas: nauju elektrinių paspirtukų reglamentavimu parodėme, kad nenorime spręsti problemų5
Socialdemokratas Julius Sabatauskas teigia, kad šiais metais įsigaliojęs elektrinių paspirtukų naudojimo reguliavimas neišsprendė problemos, kai mikrojudrumo priemonės naudojamos netinkamai ir kelia pavojų žmonių saugumui. Anot jo paspir...