- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Į Lietuvos ekonomiką po koronaviruso krizės per pusantrų metų planuojama investuoti 6,3 mlrd. eurų – 1,8 mlrd. eurų daugiau nei buvo numatyta anksčiau, pranešė finansų ministras. Pasak Viliaus Šapokos, didžiulės investicijos bus skirtos žmogiškajam kapitalui, kad Lietuva turėtų pakankamai specialistų aukštos pridėtinės vertės sektoriuose, taip pat bus skatinamas skaitmeninis verslas, inovacijos, moksliniai tyrimai bei kitos sritys.
„Iš viso numatyta investuoti per pusantrų metų, tai yra nuo šių metų liepos 1 dienos, 6,3 mlrd. eurų. Suplanuotos investicijos buvo 4,5 mlrd. eurų, papildomai yra skirta 1,8 mlrd. eurų. Tai yra naujos lėšos, tiek iš valstybės biudžeto, tiek iš Europos Sąjungos lėšų“, – antradienį spaudos konferencijoje Vyriausybėje kalbėjo Vilius Šapoka.
„Svarbu pasižiūrėti, kokią tai grąžą atneš Lietuvai. Vienas investuotas euras iš šių 6,3 mlrd. eurų atneš beveik dviejų eurų grąžą“, – pridūrė jis.
Naujai sukurtame plane „Ateities ekonomikos DNR“ numatytos investicijos į ekonominę infrastruktūrą: tarptautinių skrydžių atkūrimui ir oro uostų plėtrai numatyta 47 mln. eurų, laisvosioms ekonominėms zonoms ir pramoniniams parkams – 86 mln. eurų, Vilniaus sporto rūmams – 29 mln. eurų, Klaipėdos jūrų uostui, laivybai, „Via Balticai“, geležinkeliams ir kitiems projektams – 164 mln. eurų.
Plane išskirti penki prioritetai – žmogiškasis kapitalas, skaitmeninė ekonomika ir verslas, inovacijos ir moksliniai tyrimai, ekonominė infrastruktūra bei klimato kaita ir energetika.
„Numatytos tikrai didžiulės investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir visų pirma didelis fokusas yra tam, kad švietimo sistema labai greitai galėtų prisitaikyti ypatingai svarbiose srityse (...) Tos investicijos yra numatytos. Aš nekalbu apie grandiozines reformas nesibaigiančias, aš kalbu apie labai konkrečius projektus, kuriuos reikia įgyvendinti tam, kad turėtume specialistų, –pakankamai specialistų greitu metu, kurie galėtų dirbti aukštos pridėtinės vertės sektoriuose“, – sakė ministras.
Plane investicijoms į inovatyvius ugdymo metodus ir ekonomikai svarbių specialistų rengimą numatyta 96 mln. eurų, dirbančių ir bedarbių perkvalifikavimą aukštos pridėtinės vertės sritims – 72,7 mln. eurų, „Horizon Europe“ programą ir mokslinius tyrimus – 82 mln. eurų.
Be to, investicijoms į pramonės skaitmeninimą ir žiedinę ekonomiką skirta 69,5 mln. eurų, naujiems e-verslo, dizaino produktams – 68,5 mln. eurų, eksporto rinkų atnaujinimui ir tiesioginėms užsienio investicijoms – 24,6 mln. eurų, „Sandbox“, „Žmogus mašina“ – 14,7 mln. eurų.
Bus remiamos inovacijos ir moksliniai tyrimai: COVID produktai, startuolių akseleravimas, moksliniai tyrimai (212,5 mln. eurų), žemės ūkio atsparumas krizėms (10 mln. eurų), gyvybės mokslų ir biotechnologijų inkubatoriai (7 mln. eurų), gyvybės mokslai, IRT, Pramonė 4.0, fintech (25 mln. eurų), skaitmeninės sveikatos inovacijos, prielaidų, vaistinių preparatų, gaminamų iš kraujo plazmos, gamybai kūrimas, pažangiųjų klinikinių tyrimų centro įsteigimas (28 mln. eurų).
Energijos efektyvumui pastatuose skirta 87 mln. eurų, atsinaujinantiems energijos ištekliams – 214 mln. eurų, elektros gamybai, panaudojant dujų nugaravimus Klaipėdos SGD terminale – 10 mln. eurų.
Pasak finansų ministro, pagrindinis plano tikslas yra sparčiai investuoti į ekonomikos atsigavimą ir augimą, siekiant transformuoti ūkį į tvarią, inovatyvią ir aukštą pridėtinę vertę kuriančią ekonomiką.
Plane išskirti penki prioritetai – žmogiškasis kapitalas, skaitmeninė ekonomika ir verslas, inovacijos ir moksliniai tyrimai, ekonominė infrastruktūra bei klimato kaita ir energetika. Už investicijų įgyvendinimą bus atsakingos atskiros ministerijos.
Žmogiškajam kapitalui buvo suplanuota 313 mln. eurų, o papildomai skirta 297 mln. eurų, skaitmeninei ekonomikai ir verslui – atitinkamai 1,662 mlrd. eurų ir 234 mln. eurų, inovacijoms ir moksliniams tyrimams – atitinkamai 319 mln. ir 392 mln. eurų, ekonominei infrastruktūrai – atitnkamai 1,578 mlrd. ir 353 mln. eurų, klimato kaitai ir energetikai – atitinkamai 608 mln. ir 324 mln. eurų, rezervui suplanuota 190 mln. eurų naujų investicijų.
Finansų ministerijos skaičiavimais, vienas pagal planą investuotas euras ilgalaikėje perspektyvoje atneš 1,88 eurų grąžą ir generuos 11,8 mlrd. eurų vertės BVP nominalia išraiška.
Šiuo etapu ministerija pateikė investicijų planą viešajam aptarimui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...
-
S. Krėpšta: šiemet rinką gali papildyti keli mažesni komerciniai bankai
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad šiais metais šalies bankų rinką gali papildyti keli mažesni tiek Lietuvos, tiek užsienio bankai. ...
-
Ekspertė patarė, ką daryti, kad jaustumėte mažesnį finansinį stresą
Per pastaruosius metus visiškai dėl savo finansinio saugumo užtikrintų gyventojų sumažėjo beveik dvigubai – taip jaučiasi vos kas dešimtas. Tokius duomenis atskleidžia banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Be to, ...
-
I. Šimonytė: jūros vėjo parko konkursas neįvyko dėl nepalankios padėties rinkoje2
Neįvykus antrajam 2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad investuotojai galėjo apsigalvoti, nes elektra rinkoje dabar gerokai pigesnė nei buvo Lietu...
-
Premjerė: galima diskutuoti apie papildomą 2 proc. pelno apmokestinimą gynybai4
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad galima diskutuoti apie verslo apmokestinimą didesniu pelno mokesčio tarifu gynybos reikmėms – tai pernelyg nepakenktų investuotojų požiūriui į investicijas Lietuvoje. ...
-
Potencialūs „Rheinmetall“ partneriai Lietuvoje – sprogmenų, elektronikos gamintojai3
Vokietijos karinės pramonės milžinei „Rheinmetall“ ketinant Lietuvoje statyti artilerijos šovinių gamyklą ir pradedant ieškoti vietos partnerių, šalies gynybos pramonės atstovai mano, kad su koncernu galėtų bendradarbi...
-
Seimas balsuos dėl laisvos valstybinės žemės laikinos nuomos
Seimas balsuos dėl Žemės įstatymo pataisų, kuriomis ketinama leisti laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai naudoti tik ūkininkams arba įmonėms, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos. ...
-
Seimas sugriežtino reikalavimus verslui dėl pinigų plovimo prevencijos2
Seimas įpareigojo finansų įstaigas keistis informacija apie klientus – taip siekiama sumažinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo atvejų, geriau įgyvendinti sankcijas ir ribojamąsias priemones. ...
-
G. Nausėda ragina muitais mažinti Rusijos žemės ūkio produktų konkurencingumą1
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina didinti muitus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktams, kad jų importas taptų nekonkurencingas. ...
-
I. Ruginienė: priėmus nesubalansuotus sprendimus dėl gynybos finansavimo, kiltų socialinių neramumų18
Tęsiantis diskusijoms dėl lėšų papildomam gynybos finansavimui, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad, įvedus regresinius mokesčius, nukentėtų visuomenė ir galėtų kilti socialinių neramum...